REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kasdien populiarėjantis protarpinis badavimas, kai žmonės valgo tik tikromis valandomis mažesnę paros dalį, o didesnį laiką badauja, dažnam – idealus būdas mesti svorį. Tik štai, kaip sako sveikatos specialistai, dažnam tos istorijos baigiasi ligos patale, mat protarpinis badavimas tinka anaiptol ne visiems.

Kasdien populiarėjantis protarpinis badavimas, kai žmonės valgo tik tikromis valandomis mažesnę paros dalį, o didesnį laiką badauja, dažnam – idealus būdas mesti svorį. Tik štai, kaip sako sveikatos specialistai, dažnam tos istorijos baigiasi ligos patale, mat protarpinis badavimas tinka anaiptol ne visiems.

REKLAMA

Vilnietė Birutė mankštinasi Vingio parke, po atviru dangumi. Taip kasdien sportuoja po valandą ir daugiau. Savijautą geriną ne tik judėdama, bet ir stebi, ką deda į burną. Badauti prisipažįsta irgi teko, bet nesėkmingai.

„Užsispyrimo, valios šitam nebuvo. Pritariu tiems žmonėms, kurie tuo užsiima, supranta, ir praktikuoja. Bet tai ne man“, – sako Birutė.

O Tailande su šeima gyvenanti lietuvė Renata geros savijautos semiasi kaip tik iš protarpinio badavimo.

„Tai dabar valgau dešimtą arba vienuoliktą valandą ryto. Kiaušiniai, avokadas, sūris. Su kokoso aliejumi. Tokie geri riebalai, aš tuomet nesijaučiu alkana“, – pasakoja protarpinio badavimo šalininkė Renata Goodley.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaruoju metu tokių vaizdo pasakojimų, kuriuose žmonės dalijasi patirtimi, kaip sekasi laikantis naujų mitybos principų – pavyzdžiui aštuonias valandas valgyti, o šešiolika badauti, daugėja: „Pavyzdžiui, aš mintu penkias valandas, tai yra mano langas. Ir po to aš devyniolika valandų visiškai badauju. Nieko nevalgau.“

REKLAMA

Ir dažnas nevengia pridurti – valgo viską, tik tam tikru laiku: „Šiandien aš valgau viską. Todėl einu valgyti picos, ir todėl aš sau galvos nesuku.“

O mitybos specialistai visgi plintančiai madai valgyti tik tam tikromis valandomis priešinasi. Juolab tyrimų susijusių su protarpiniu badavimu labai nedaug. Tačiau tai, ką mato savo praktikoje, juos neramina. Ypač, jeigu žmonės serga, pavyzdžiui, antro tipo cukriniu diabetu, vyresni.

„Staiga eureka: atradau protarpinį badavimą, ir pradedu valgyti su dvylikos, šešiolikos valandų tarpu. Tarp pagrindinių ar bet kokių kitų maitinimų. Tai yra tiesioginė duobė į cukrinio diabeto komplikacijas“, – teigia dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Mat diabetas turi tam tikras taisykles. Žmogus negali daryti didesnių nei trijų su puse ar keturių valandų pertraukų tarp valgymų.

„Valgyti griežtu, griežtu režimu. Tai reiškia turėti aprūpinimą savo organizmo pakankamai maistinėmis medžiagomis, kad nepritrūktų gliukozės, mūsų pačių fizinei veiklai. Tai reiškia, jeigu dvylika valandų nepatenka maistas, mums hipoglikeminė koma garantuota“, – tikina J. Dobrovolskienė.

Netinka, pasak dietologės, protarpinis badavimas ir turintiems kitokių ligų.

„Žmonės ateina su skrandžio ir dvylikapirštės opalige, su uždegimo paūmėjimais, buvo madingoje sanatorijoje ir ten buvo protarpinio badavimo mitybos tipas taikytas. Ir po to sanatorinio gydymo už kurį reikėjo sumokėti nemažą dalį lėšų, ten prisiminti vaistus, vėl kreiptis į dietologą“, – pasakoja J. Dobrovolskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta linkęs pritarti dietologei, tačiau griežto „ne“ protarpiniam badavimui nesako.

„Mūsų atlikti, ir pasaulyje publikuoti tyrimai… Protarpinis badavimas gali padėti žmogui sumažinti streso atsaką, pagerinti jo kognityvinius, tai yra protinius gebėjimus. kai kurie tyrimai rodo, kad su onkologinėmis ligomis taikomos tam tikros mitybos strategijos tačiau apie tai kalbėti kur kas gerokai per anksti. Kol kas tyrimų trūksta“, – sako sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.

O Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas paaiškina – kiekvieno organizmas unikalus. Tad geriausia, jeigu žmonės svorį reguliuotų nesivaikydami naujovių, o vadovaudamiesi senomis taisyklėmis – daugiau judėti, gerti vandens, ir mažinti porcijas, jeigu į lėkštę visko prisikraunam per daug.

REKLAMA

„Nepersivalgyti, porcijas sumažinti, net galima taip ir drastiškai. Kiek tu valgei, įsidėjai į lėkštę, pusę nuėmei, vat po pusę porcijos, kas buvo iki to. Tai reiškia, tavo mėgiami produktai lieka tavo racione“, – aiškina Visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas.

Svarbu ir kas bus lėkštėje.

„Riebalų kuo mažiau, daržovių kuo daugiau, šakniavaisinių, va prisiminti ropę, kuri yra iš tikrųjų labai vertinga daržovė, ir skaidulų turi, ir labai svarbu žarnyno gerųjų bakterijų gyvingumo palaikymas“, – kalba R. Stukas.

Ir svarbiausia, norimo rezultato nesiekime greitai. Jeigu pradėjome mažinti porcijas, valgome tris keturis kartus per dieną, tai rezultato pasak žinovo galima tikėtis po pusmečio, o dar geriau – po metų.

Daktaram neįdomu.
mane stebina tame tik viena...,- kiek gi dar kartų veš "temps" į Lietuvą tokias žalojančias žmogų dietas...,- ne pirmą kartą viešina ir gydytojai ir mokslininkai, kad pirma reikia pasitarti su šeimos gydytoju savo...(suprantu,kad š.gydytojai mintyse gali prakeikti mane "dėl papildomo krūvio")
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų