rimantas stukas

Nors kava yra vienas populiariausių gėrimų ryte, gydytojai pabrėžia, kad dalies žmonių organizmus šis gėrimas gali veikti itin žalingai. Kurie faktai apie kavą yra tiesa, o kurie – mitai? Ar kava tikrai sustiprina nerimo jausmą? Ar galimą kavą gerti ryte prieš maistą? Į šiuos ir kitus klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ atsakė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Nors kiaušinis išties yra dažnas pusryčių maistas, mitybos specialisto prof. Rimanto Stuko teigimu, tai nėra geriausias pasirinkimas. Pasak jo, nebus didelės bėdos, jei kiaušinį per pusryčius bus suvalgytas vieną ar kitą kartą, tačiau tai neturėtų būti kasdieniu įpročiu. „Dažniau žmonės per pusryčius valgo kiaušinius, bet šiaip pusryčiams mitybos specialistai rekomenduoja daugiau rinktis angliavandenių turinčio maisto, tai yra košes.

Pavasarį lydi ne tik džiugi atgimimo nuotaika, bet ir dažną užklumpantis nuovargis. Specialistai patvirtina, kad tam yra ne viena priežastis – tiek dar vartojamas žiemiškas maistas stokoja būtinų medžiagų, tiek ir vitamino D atsargos yra išsekusios. Vis dėl to labiausiai liūdina tai, kad bendri lietuvių mitybos įpročiai nėra teisingi ir kitą kartą veda į lėtines ligas.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

Neskirdami pakankamai dėmesio savo mitybai lietuviai patys artina lėtines ligas ir ankstesnę mirtį. Pasak specialistų, tinkama gyvensena sudaro net 50 proc. įtakos sveikatai, o vien tai, kaip maitinamės, – 30 proc. Deja, tyrimai rodo, kad toli gražu ne visi žmonės tam skiria pakankamą dėmesį.

Seime nebeveikiant nė vienai maitinimo įstaigai, dalis seimūnų ir kitų parlamento darbuotojų kaip reikiant susirūpino, kur gi reikės pasistiprinti. Jie skundėsi, kad parlamente, priešingai nei kitose darbovietėse, kuriama ne visai sveika aplinka. Subalansuotos mitybos svarba neabejoja ir specialistai, vis tik kai kurie parlamentarai tokius aptarimus pavadino tik laiko gaišimu. Šį klausimą trečiadienį parlamentarai aptarinėjo Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Lietuviai vis labiau vaikosi becukrių produktų mados – vietoj įprastų saldumynų renkasi šokoladukus, saldainius bei sausainius be pridėtinio cukraus, arba su saldikliais. Kai kurios parduotuvės per pastaruosius metus tokių prekių asortimentą dėl išaugusios paklausos didino net du kartus.

Kasdien populiarėjantis protarpinis badavimas, kai žmonės valgo tik tikromis valandomis mažesnę paros dalį, o didesnį laiką badauja, dažnam – idealus būdas mesti svorį. Tik štai, kaip sako sveikatos specialistai, dažnam tos istorijos baigiasi ligos patale, mat protarpinis badavimas tinka anaiptol ne visiems. Vilnietė Birutė mankštinasi Vingio parke, po atviru dangumi. Taip kasdien sportuoja po valandą ir daugiau. Savijautą geriną ne tik judėdama, bet ir stebi, ką deda į burną.

Pernelyg didelis cholesterolio kiekis organizme – visų lietuvių problema. Su šia bėda susiduria ne tik vyresnio amžiaus, į rizikos grupę patenkantys asmenys, tačiau ir daug jaunesni žmonės. Dėl tokios priežasties nuo pat vaikystės yra ypač svarbu formuoti vaikams visavertės mitybos principus, o jiems augant atidžiau žiūrėti į tai, kas dedama į burną. Cholesterolis – medžiaga, kuri yra gaminama natūraliai žmogaus organizme.