• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vis labiau Lietuvoje populiarėja karnivoro mityba, kitaip žinoma kaip mėsėdžių dieta. Jos metu renkamasi valgyti tik gyvulinės kilmės maistą, t. y. mėsą, kiaušinius, pieną ir kt. produktus. Šią mitybą išbandžiusieji teigia, jog ji gali padėti numesti svorio, pagerinti savijautą ir atsikratyti įvairių skausmų, vis tik ar tikrai ją bandydami sau nepakenksime?

Vis labiau Lietuvoje populiarėja karnivoro mityba, kitaip žinoma kaip mėsėdžių dieta. Jos metu renkamasi valgyti tik gyvulinės kilmės maistą, t. y. mėsą, kiaušinius, pieną ir kt. produktus. Šią mitybą išbandžiusieji teigia, jog ji gali padėti numesti svorio, pagerinti savijautą ir atsikratyti įvairių skausmų, vis tik ar tikrai ją bandydami sau nepakenksime?

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi Vilniaus universiteto Medicinos Fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėja, profesorių Rimantą Stuką, kad jis plačiau papasakotų apie mėsėdžių dietos poveikį organizmui.

REKLAMA
REKLAMA

Kiekviena nauja dieta sulaukia dėmesio

Kaip pasakojo profesorius, karnivoro mityba pasaulyje nėra visiškai naujas reiškinys, tačiau jis pastebi, kad šioje srityje vis atsiranda įvairių teorijų, mitybos krypčių, kurios tam tikru metu sulaukia didelio susidomėjimo.

REKLAMA

R. Stukas pasakojo, kad vieni šias naujas dietas išbando ir džiaugiasi rezultatu, o kiti kritikuoja. Vis tik visas šias dietas vienija vienas dalykas – po kurio laiko susidomėjimas jomis išblėsta/

„Šiuo metu viena iš tokių tendencijų yra būtent karnivoro dieta. Tai mitybos modelis, kai vartojami tik gyvūninės kilmės produktai: mėsa, žuvis, kiaušiniai, kartais ir kai kurie pieno produktai.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo pačiu visiškai atsisakoma augalinio maisto: daržovių, vaisių, grūdinių produktų, ankštinių kultūrų, riešutų ir kitų augalinių maisto produktų“, – dalijosi jis.

Pasidomėjus, kodėl mėsėdžių dieta atrodo patraukli, profesorius pasakojo, kad trumpalaikiai jos rezultatai kai kuriuos gali pritraukti. Anot jo, žmonės dažniausiai mini kelis privalumus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmasis – mityba yra pakankamai paprasta, o gaunant daug baltymų ir riebalų sotumo jausmas išlieka ilgiau, nesinori užkandžiauti.

„Antra, atsisakius angliavandenių išvengiama staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų. Dėl to dalis žmonių jaučiasi stabilesni ir ilgiau sotūs.

Trečia, nemažai žmonių pastebi svorio mažėjimą. Taip nutinka todėl, kad labai sumažinamas angliavandenių kiekis, o bendras suvartojamų kalorijų kiekis dažnai taip pat sumažėja.

REKLAMA

Kai kurie žmonės taip pat teigia, kad sumažėja pilvo pūtimas ar kiti virškinimo sutrikimai. Taip gali būti todėl, kad pašalinami produktai su glitimu arba maisto produktai, kurių žmogus netoleravo pats to nežinodamas“, – dalijosi jis.

Karnivoro mitybos poveikis sveikatai

Vis tik nors šios mitybos pasekėjai vieną po kito vardija privalumus, svarbu prabilti apie mitybos niuansus, apie kuriuos galbūt nėra susimąstoma.

REKLAMA

Valgant tik gyvulinės kilmės produktus žmogaus organizmui, pasak R. Stuko, gali imti trūkti skaidulinių medžiagų, kurių pagrindiniai šaltiniai yra daržovės, vaisiai, grūdiniai produktai ir ankštinės kultūros.

„Skaidulos svarbios ne tik tam, kad būtų palaikomas normalus tuštinimasis. Jos taip pat yra pagrindinis gerųjų žarnyno bakterijų maistas. Šiuo metu mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria žarnyno mikrobiotai, nes nuo jos priklauso daugelis organizmo funkcijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu gerosios bakterijos negauna maisto, jų mažėja. Tai gali paveikti ne tik virškinimą, bet ir imuninę sistemą, nuotaiką bei bendrą organizmo būklę“, – sakė jis.

Reikšminga prabilti ir apie tai, kad skaidulos vaidina reikšmingą vaidmenį apsaugant storąją žarną nuo vėžinių pokyčių.

Profesorius pabrėžė, kad jeigu jų gaunama nepakankamai, tuomet apsauginės funkcijos silpnėja.

„Tuo pačiu karnivoro dietos metu suvartojama labai daug mėsos. Mokslininkai jau seniai atkreipia dėmesį, kad gausus raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

REKLAMA

Dar didesnę riziką kelia perdirbti raudonos mėsos gaminiai: dešros, skilandžiai, rūkyti kumpiai ir panašūs produktai. Kadangi ilgainiui žmogui vien mėsa gali pabosti, į racioną dažnai įtraukiama daugiau tokių gaminių“, – pasakojo jis.

Pavojus inkstų bei širdies ir kraujagyslių sistemai

Ne ką mažiau svabru prabilti apie didžiulius kiekius baltymų. Nors šiuo metu dauguma jų stengiasi surinkti pakankamai, o mėsa bei žuvis yra puikus to šaltinis, vis tik to viršijimas gali kelti inkstų problemų.

REKLAMA

„Didelis baltymų kiekis apkrauna inkstus ir gali skatinti inkstų akmenų formavimąsi bei inkstų funkcijos sutrikimus. Be to, didėja podagros rizika, nes mėsoje gausu purinų, kurie organizme didina šlapimo rūgšties kiekį“, – aiškino jis.

Profesorius pridėjo, kad turėtų suklusti visi širdies ir kraujagyslių sistemos problemų turintys žmonės. Pasak jo, šios mitybos metu galima susidurti su padidėjusiu cholesteroliu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, reikia prisiminti, kad gyvūninės kilmės produktuose apstu cholesterolio ir sočiųjų riebalų, o kai didelė raciono dalis sudaryta iš mėsos  bei riebių pieno produktų, gali padidėti vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

„Tai siejama su aterosklerozės vystymusi, didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ilgainiui gali didėti infarkto ar insulto tikimybė“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Apibendrindamas pašnekovas nurodė, kad žvelgiant į mokslu pagrįstas mitybos rekomendacijas, kurias siūlo Pasaulio sveikatos organizacija, karnivoro mitybos mes kaip rekomenduojamos ten nerastumėme.

Profesoriaus Stuko žinutė skaitytojams

Pašnekovas patarė laikytis naujų sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijų, kurios ragina kiekvieną neperžengti 350 gramų per savaitę suvartojamo mėsos kiekio skaičiaus. Tai sudaro apie 50 gramų per dieną.

REKLAMA

„Taip pat nerekomenduojama pakeisti raudoną mėsą didesniu paukštienos kiekiu. Bendras principas yra įvairi, subalansuota mityba, kurioje svarbią vietą užima augaliniai produktai.

Būtent todėl karnivoro dieta iš esmės prieštarauja šioms rekomendacijoms“, – apie mitybą atsiliepė pašnekovas.

Jis taip pat pridūrė, kad didžiausia šios mitybos problema ta, kad kol kas nėra jokių ilgalaikių tyrimų su žmonėmis, kurie jos laikėsi 10-20 metų, tad apie ją trūksta duomenų.

REKLAMA
REKLAMA

„Visgi mokslininkai vertina ne tik pačią dietą, bet ir atskirus jos elementus. Apie didelio raudonos mėsos kiekio, skaidulų trūkumo, perdirbtos mėsos vartojimo ar perteklinių baltymų poveikį jau turima daug mokslinių duomenų. Būtent remiantis šiomis žiniomis ir vertinama galima rizika“, – teigė jis.

Galiausiai profesorius nurodė, kad žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, iš tiesų galima pasijusti geriau – būti sotesniais, numesti svorio ar sumažinti virškinimo sutrikimus, tačiau vertinant ilgalaikę perspektyvą vertėtų būti atsargesniems.

„Žmogaus organizmas evoliuciškai yra prisitaikęs gauti įvairų maistą, o visiškai atsisakius augalinės kilmės produktų gali nepakakti svarbių maistinių medžiagų, todėl šiandien mokslas vis dar palaiko ne kraštutines mitybos sistemas, bet įvairią, subalansuotą ir visavertę mitybą, kurioje yra tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės produktų“, – nurodė jis.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų