2025 m. žurnale Journal of Affective Disorders publikuota sisteminė apžvalga ir metaanalizė, apėmusi daugiau nei 700 000 žmonių duomenis iš 92 perspektyvinių kohortinių tyrimų ir 21 atsitiktinių imčių tyrimo, priėjo prie atsargios išvados: įrodymų, kad mitybos kokybė lemia depresijos riziką ar eigą, stiprumas yra labai žemas.
Tai nereiškia, kad mityba visiškai nesusijusi su savijauta. Reiškia, kad ryšys yra kur kas siauresnis, sudėtingesnis ir dažnai priklauso nuo to, kaip tiksliai užduodamas klausimas.
Pavyzdžiui, ilgalaikiai tyrimai rodo, kad žmonės, besilaikantys sveikos ar Viduržemio jūros regiono tipo mitybos, ilgainiui rečiau jaučiasi prislėgti. Ryšys nedidelis, bet pastebimas. Tik yra vienas dalykas, kurį verta žinoti: šis ryšys pastebimas tada, kai žmonės patys vertina savo nuotaiką, bet dingsta, kai depresija diagnozuota gydytojo. Galimas paaiškinimas paprastas – kai jaučiamės prastai, dažnai ir valgome prasčiau. Tad neaišku, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.
Kas veikia labiausiai – konkretūs faktai
Tarp visų tirtų maistinių medžiagų daugiausiai duomenų yra apie omega-3 riebalų rūgštis. Bendras omega-3 vartojimas, siekiantis apie 0,5–1 g per dieną, kohortiniuose tyrimuose siejamas su mažesniu depresijos dažniu. Ypač aiškus ir su dozės dydžiu susijęs ryšys nustatytas pogimdyminės depresijos atveju: žuvies ar DHA/EPA vartojimas susijęs su mažesne simptomų rizika – tai viena iš nedaugelio šios srities sąsajų, turinčių ir biologiškai pagrįstą paaiškinimą, susijusį su omega-3 atsargų sumažėjimu nėštumo ir žindymo metu. Iš savo pusės pacientams dažnai rekomenduoju paprastą pirmą žingsnį – susiplanuoti bent dvi žuvies dienas per savaitę (kai bent viena iš jų tenka riebiai žuviai). Tai nėra stebuklingas vaistas, bet realus ir lengvai įgyvendinamas būdas padidinti omega-3 kiekį racione.
Kraujo cinko koncentracija žmonėms, kuriems diagnozuota depresija, vidutiniškai yra žemesnė, o yra duomenų, kad cinko papildas gali padėti pastiprinti antidepresantų veikimą daliai pacientų – tai turėtų būti derinama tik su gydytoju, o ne taikoma savarankiškai. B grupės vitaminų, vitamino D ir magnio trūkumo sąsajos su depresija taip pat aprašytos, tačiau dauguma šių duomenų kyla iš vienkartinių tyrimų, kurie parodo ryšį, bet nepasako, kas yra priežastis ir kas – pasekmė.
Vis dar labai ankstyva sritis, kurioje daugiau hipotezių nei nusistovėjusios žinios, – žarnyno mikrobiomo vaidmuo depresijoje. Kol kas tai kryptis, kurią verta stebėti, bet ne taikyti kaip gydymo pagrindą.
Ką matau savo praktikoje
Praktikoje psichikos sveikatos sutrikimus labai dažnai lydi sutrikęs valgymo elgesys arba sudėtingas santykis su kūnu ir maistu. Žmogų kankinanti apatija, nusivylimas savimi ar motyvacijos trūkumas paprastai apima ir rūpinimąsi savimi – tarp jų ir mitybą. Čia dažnai susiformuoja užburtas ratas: kai žmogus nebetiki, kad mityba gali turėti reikšmės jo savijautai, jis valgo atmestinai, o prasta mityba savo ruožtu palaiko nuovargį, apatiją ir prastą nuotaiką, kuri iš pradžių ir atbaidė nuo pastangų.
Kodėl reikalingas kompleksinis požiūris
Tarp visų nefarmakologinių priemonių geriausiai įrodymais pagrįsta ir didžiausią poveikį turinti priemonė depresijai lieka psichoterapija. Mityba šiame kontekste veikia ne kaip savarankiškas gydymas, o kaip papildoma dalis, kuri prasminga tada, kai integruota į platesnę priežiūrą: gydytojas ar psichiatras įvertina diagnozę ir, kai reikia, parenka farmakoterapiją, psichoterapeutas dirba su pagrindinėmis priežastimis, o gyvensenos medicinos ar mitybos specialistas gali padėti pralaužti minėtą užburtą ratą realiu darbu su motyvacija, kasdieniais įpročiais ir, kai tinka, tikslingu papildų vartojimu.
Taigi, ar tiesa, kad nesveikame kūne – nesveika siela? Priklauso. Priklauso, ar kalbame apie prevenciją, ar apie jau esančios depresijos palengvinimą; ar nuotaiką vertiname savistabos klausimynu, ar formalia diagnoze; ar turime omenyje konkrečias, gerai ištirtas maistines medžiagas, ar bendrą, neapibrėžtą sveikos mitybos idėją. Mityba nėra stebuklinga priemonė ir nepakeičia gydymo, tačiau, integruota į platesnę priežiūrą, ji gali būti reikšminga dalis kelio atgal į geresnę savijautą.
Šaltiniai:
Molero, P., De Lorenzi, F., Gędek, A., Strater, C., Popescu, E., Ortuño, F., Van Der Does, W., Martínez-González, M. A., & Molendijk, M. L. (2025). Diet quality and depression risk: A systematic review and meta-analysis of prospective studies. Journal of Affective Disorders. https://doi.org/10.1016/j.jad.2025.03.162
Zielińska, M., Łuszczki, E., & Dereń, K. (2023). Dietary Nutrient Deficiencies and Risk of Depression (Review Article 2018–2023). Nutrients. PMCID: PMC10255717
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
