Vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad vienas iš keturių su krešėjimo problemomis susidūrusių pensininkų patyrė miokardo infarktą. O medikai ir toliau stebisi, kam reikėjo stabdyti vakcinaciją.
Kritika neslopsta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. proga supeikti pasinaudojo ir prezidentas Gitanas Nausėda – pareiškė, kad Dulkys sudavė smūgį vakcinos patikimumui.
Iš viso Panevėžio poliklinikos šaldytuvuose savo eilės laukia 2000 „AstraZeneca“ dozių. Visoje Lietuvoje nejudinamos šiandien guli net 40 tūkstančių šio gamintojo vakcinos nuo koronaviruso.
Lietuva, kaip dar 16 ES valstybių laukia Europos vaistų agentūros verdikto, ar „AstraZeneca“ tikrai gali sukelti kraujo krešėjimą ar net tromboemboliją. Štai, ką mano žmonės:
„Nenorėjau tos „Astra“, vis peikia, peikia.“
„Kaime gyvena giminės – atseit, jeigu mane paskiepys, aš numirsiu, dar noriu gyventi. Taip įsitikinę žmonės.“
„Aš buvau nusiteikusi – ką įdurs, tas gerai.“
Panevėžiečiai šiandien džiaugiasi pasiskiepiję „Pfizer“ vakcina. Tačiau jau penktadienį poliklinika planavo vėl praverti „AstraZenecos“ dėžes, dabar nežino, ką daryti – atšaukti registruotus skiepui „AstraZeneca“, ar ne.
„Nesakyčiau, kad klausia, jie iškart sako – jeigu „AstraZeneca“, net nesiūlykit. Viskas. Trumpai drūtai. Dabar jaučiamės, kaip važiuotume automobiliu ir būtume užtraukę rankinį stabdį“, – sako Panevėžio poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.
O Vaistų kontrolės tarnyba šiandien pateikia daugiau informacijos apie minėtus keturis tromboembolijos atvejus Lietuvoje. Po skiepo ji diagnozuota 71 moteriai Mažeikiuose, 79 moteriai Šakiuose, 69 klaipėdietei bei pacientui iš Vilniaus.
„Vilniuje 71 m. vyras – diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. Mano žiniomis, 3 iš 4 pacientų gydomi ligoninėse, vienas namuose. Tai yra sunkios, netikėtos, nepageidautinos reakcijos į vaistinį preparatą. Ar tai susiję su vakcina, šiuo metu negalime pasakyti“, – pasakoja Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.
Pasak Andrulionio, infarktą pensininkas patyrė kitą dieną po skiepo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto duomenys rodo, esą per metus konkrečiai plaučių embolijos diagnozę išgirsta pusantro tūkstančio žmonių, t.y., keturi per dieną. Tad ką šiame kontekste reiškia minėti keturi tromboembolijos atvejai per pora mėnesių?
„Matyt, nėra labai baisiai, bet atliekame vertinimą, ar tai susiję su vakcinacija“, – teigia G. Andriulionis.
Kiek tromboembolijos atvejų po vakcinų iki šiol fiksavo kitos šalys, duomenys tikslinami. Iki šiol minėti keliasdešimt atvejų iš keliolikos milijonų.
„Tą informaciją vakar ir šiandien valstybės narės vis dar teikia, tas skaičius nuolat kintantis“, – kalbėjo G. Andriulionis.
Ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Europos vaistų agentūra iki šiol tvirtina, kad „AstraZeneca“ vakcina saugi, valstybės jos naudojimą laikinai stabdo savo nuožiūra, kol dar kartą išgirs atnaujintą agentūros verdiktą. Labiausiai toks sprendimas nuostabą kelia medikams.
„Dar naujų atvejų skaičius gana didelis, mes apribojam galimybę žmonėms pasiskiepyt be šiandien aiškiai įvardytos priežasties. Be abejo, tai nėra gerai“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis.
Profesorius remiasi ir pačių britų, vakcinos gamintojų, išvadomis. Esą pasiskiepiję „AstraZeneca“ žmonės patyrė netgi mažiau kraujo krešumo sutrikimų nei vakcinuoti palyginamąja vakcina.
„Šitoj duomenų bazėj pavojaus signalų nėra. Kitas dalykas, ką jie skelbia, britai turi labai jautrią povakcininių reiškinių registravimo sistemą. Kol kas irgi nesiunčia pavojaus signalų, nors yra paskiepyta 11-12 mln. asmenų šita vakcina“, – pasakoja V. Usonis.
Pasak profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, „AstraZeneca“ panaši ir į „JohnssonNJohnsson” vakciną, kurios laukia ir Lietuva.
„Ten irgi vektorius yra Adeno virusas, nesuprantama, kodėl šita vakcina turėtų sukelti krešulius, tromboembolijas. Kol kas nėra nė vieno fakto įrodyta“, – teigia infektologas Arvydas Ambrozaitis.
„Kol sprendimas nebuvo priimtas, daugelio kritikos Vyriausybė sulaukė, kad nepriima šito sprendimo, turint omeny, kad daug ES valstybių tokį sprendimą priėmė“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybė ir toliau aiškina – vakcina gera, bet stabdyti reikia.
„Aš buvau įsitikinusi, kad nėra jokio pagrindo tokiam sprendimui ir dabar manau, kad greičiausiai rytoj EVA pakartos tai, ką sakė ne vieną kartą“, – sako I. Šimonytė.
Kiek palaukęs savo kritiką Dulkiui raštu išliejo ir prezidentas, besitikintis, kad iki Mindauginių bus pasiskiepiję 70 proc. lietuvių:
„Sveikatos apsaugos ministro sprendimas laikinai stabdyti skiepijimą vakcina „AstraZeneca“, be abejo, sudavė smūgį šio preparato patikimumui Lietuvos gyventojų akyse.“
„Kai procesai paliekami tokiai savieigai, mes ir turim tokį rezultatą. Visuomenė pati susikuria baimes ir tos baimės pradeda vyrauti“, – pasakoja viešųjų ryšių specialistas Arūnas Armalis.
Komunikacijos specialistai stebisi, kad tokiu jautriu metu Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras nesugeba žmonėms pateikti normalių atsakymų.
„Jis net negebėjo paaiškinti, kiek tų krešulių atvejų, kodėl stabdoma. Net negebėjo normaliai atsakyti, ką patartų žmonėms, kurie jau paskiepyti pirmąja doze. Ministras tik dar labiau sujaukė“, – teigia A. Armalis.
O tai tik kursto sąmokslo teorijas arba arčiau Rusijos esančius regionus tik dar labiau skatina tikėti propaganda. Štai kuo skiepytis ketina dalis Šalčininkų gyventojų:
„Rusiškos vakcinos noriu. Pasitikiu rusais.“
„Jeigu patikrins europietiškai, vis tiek geriau nei „Pfizer“ ar „Mizer“.
„Rodos taip, kad rusiška geresnė. „Sputnik“
Tiesa, kur kas daugiau jaunimo Lietuvoje ta pačia „AstraZeneca“ norėtų skiepytis nors ir šiandien. Tokį sprendimą valdžiai siūlo ir Panevėžio poliklinikos vadovas.
„Paleisti visiems, kas nori. Nebežiūrėti į tą prioritetinę amžiaus grupę. Yra gamyklos, verslai. Leiskim jauniems žmonėms“, – kalbėjo K. Valantinas.
„Nemanau, kad jau esame toje stadijoje, kai galėtume skiepyti visus, kas užeina ir nori, nes vis dar yra labai daug rizikos grupių asmenų, kurie nėra paskiepyti ir neabejoju, kad būtų žmonių, kurie norėtų pasiskiepyti „AstraZeneca“ taip pat. Bet tam tikro lankstumo šitos vakcinos naudojime galima tikėtis“, – sako I. Šimonytė.
Iš pradžių sprendimą dėl „AstraZenecos“ žadėjusi rytoj, Europos vaistų agentūra dabar jau skelbia, kad taip greitai atsakymų gali ir nesuformuluoti.
