Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime arši kova dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Į Seimą ir vėl grįžus šiam projektui, premjerė Ingrida Šimonytė jį pavadino moralinės skolos klausimu. O opozicinė valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime ėmėsi grasinimų. Valstiečiai kaltina valdančiuosius, kad šie teikia visuomenę kiršinančius projektus – valstybės vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui ir partnerystės, Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Dėl to grasina nepasirašyti partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo. 

Seime arši kova dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Į Seimą ir vėl grįžus šiam projektui, premjerė Ingrida Šimonytė jį pavadino moralinės skolos klausimu. O opozicinė valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime ėmėsi grasinimų. Valstiečiai kaltina valdančiuosius, kad šie teikia visuomenę kiršinančius projektus – valstybės vadovo statuso suteikimą V. Landsbergiui ir partnerystės, Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Dėl to grasina nepasirašyti partijų susitarimo dėl gynybos ir nacionalinio saugumo. 

REKLAMA

Pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais Aukščiausios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis Lietuvai atstovavo gausybėje užsienio vizitų. Juose V. Landsbergis ieškojo paramos Lietuvos stabilumui užtikrinti ir buvo svarbiausias šalies pareigūnas.

REKLAMA

„Čia, kur susitinka daugiau kaip 100 pasaulio valstybių vadovai, kalbama apie žemės planetos ateitį. Lietuvos reikalai truputį kitaip iš šito atstumo atrodo“, – kalba V. Landsbergis.

O dabar į Seimo salę vėl grįžta projektas – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Seimo pirmininkė įsitikinusi, kad tai vienas tų klausimų, kurių jau nebegalima vilkinti. Valdantieji teigia, kad šiuo projektu konstatuojamas istorinis faktas.

„Tikiuosi, kad Seimas pabalsuos teigiamai ir patvirtins, kad ne tik „de facto“ turėjo valstybė vadovą. Tuo labai svarbiu laikotarpiu, bet ir „de jure“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Tiesa, kaip tik šiandien Seime į apdovanojimų iškilmes prezidentui Valdui Adamkui atvykęs profesorius V. Landsbergis daugžodžiauti nenorėjo. Ir į žurnalistų klausimus apie tai, kokią reikšmę turi bandymai suteikti jam valstybės vadovo statusą atsakė lakoniškai.

REKLAMA
REKLAMA

„– Dėl vadovo statuso suteikimo, kaip jūs vertinate? – Klausykite, kodėl jūs norite sugadinti dabar gražią dieną?“, – sako V. Landsbergis.

Kalbinti gyventojai pritaria statuso suteikimui:

„Buvo vadovas ir ištraukė mūsų šalį.“

„Žinoma, kad reikia. Negailėkime, tiek padarė gero, reikia būtinai.“

„Kam jisai reikalingas, tai, kad jo niekas nemėgsta.“

„Tai yra duoklė žmogui, kuris Lietuvos laisvei nuveikė daug.“

„Jisai vis tiek kovojo už Nepriklausomybę, iš šalies nebėgo.“

„Jokiu būdu, išvis reikia jį ir anūką mesti iš Seimo.“

„Pasenęs žmogus, tai jau gali duoti tą statusą, jisai nori garbės.“

 O valdantiesiems į antradienio posėdžio darbotvarkę įtraukus klausimą dėl vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui, opozicinė valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ėmėsi grasinimų.

Valstiečių frakcija pareiškė oficialiai, kad valdantieji esą nesilaiko susitarimo Rusijos karo Ukrainoje metu neteikti visuomenę priešinančių įstatymų: esą vienas jų – dėl vadovo statuso suteikimo Landsbergiui, o kitas – dėl gėjų partnerystės, Civilinės sąjungos įstatymo projekto.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu jūs teiksite šiuos įstatymo projektus, mes prašysime netgi sustabdyti būtent tą susitarimą dėl gynybos ir nacionalinio saugumo, greičiausiai ir užsienio politikos“, – kalba Seimo narys Dainius Gaižauskas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis didelės dramos dėl valdančiųjų teikiamų projektų Seime nedaro. Tiesa, dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui ragina į praeitį nebesidairyti.

„Kaip jau ne kartą buvo sakyta, ar reikia grįžti ir dairytis atgal į istoriją. Istorija viską sudėliojo. Faktinės aplinkybės yra tokios, kokios yra, o dabar tai atrodo labai dirbtinai“, – sako S. Skvernelis.

O premjerė Ingrida Šimonytė mano priešingai – sako, kad tai yra moralinės skolos klausimas.

„Mes negalime pakeisti istorinių faktų, kad profesorius Vytautas Landsbergis buvo pirmasis atkurtos valstybės vadovas ir jo statusas turėtų būti deramai įvertintas. O tie, kurie turi asmeninę kovą su profesoriumi Landsbergiu man dėl to labai gaila“, – kalba I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

„Nėra svarbiausias valstybėje projektas“, – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė.

Valstybės vadovu V. Landsbergis siekė tapti ir prezidento rinkimuose, tačiau tauta jam tokio mandato nesuteikė. Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius tikina, kad Seimo nariai iki šiol painioja du faktus: Prezidento statusą ir faktą, kad Landsbergis vadovavo Lietuvai, atstovavo užsienio vizituose, pasirašinėjo tarptautines sutartis, teikdavo generalinio prokuroro, aukščiausio teismo pirmininko kandidatūras.

„Seimas turi teisę priimti tokį įstatymą, jisai neprieštarautų Konstitucijai. Nes pagal laikinąjį pagrindinį įstatymą, kuris priimtas 1990 metais Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo vadinamas aukščiausiu Lietuvos pareigūnu, jam suteikti įgaliojimai, kuriuos turi valstybės vadovai – jisai teikdavo ministro pirmininko kandidatūrą“, – komentuoja V. Sinkevičius.

O po aršių diskusijų ir po svarstymo galiausiai Seimas pritarė įstatymo projektui dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui. Už balsavo 66 parlamentarai, prieš – 33, o 16 susilaikė. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas projektas Seimui pateiktas beveik prieš metus – pernai birželį.

O aš nesutinku kuprotam ožiui suteikti tą garbę - jis jos nevertas. Niekina paprastus žmones, kiršina ir iki šiol kišasi visur kur tik gali. Kaip jį gerbia tauta pasako plojimų įrašai, paruošti po balkonėliu iš anksto. Net organizatoriai žinojo, kad tikrų plojimų nebus, reikia pasiruošti. Tai ko vis bando prastumti į Olimpą šį kledarą. Nei jis sovietų sąjungą sugriovė, kaip kad skelbiasi, nei jis Lietuvai ir Lietuvos liaudžiai gero darė. Va ko nepamiršo, tai kišenes prisigrobti ir KGB archyvus nusavinti. Paaiškinkit man, kaip jis sovietų laikais nebūdamas komunistu, neturėdamas talento po užsienį važinėjo? Mes nei į Lenkiją, nei Bulgariją negalėjom nuvažiuot, o kupriukas visur galėjo.
tuo klausimu jau buvo pareiksta konstitucinio teismo nuomone,kiek galima si klausima kelti;asmeniskai as kai kalba nors vienas is lanzbergiu isjungiu garsa,nes tai asmenys kuriems rupi tik asmenine slove ir orogancija
Premjere neturite svarbesniu reikalų, apgailėtina. Kiek galima sita klausimą spręsti? Ar jūs zmonems dirbat ar Vytautui?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų