• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų. 

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų. 

REKLAMA

Vytauto Didžiojo universiteto antro kurso psichologijos studentas Erikas mano, kad privaloma tarnyba kariuomenėje gali kiekvienam jaunuoliui duoti naudos. Vaikinas, jei reiktų, eitų ginti tėvynės, tačiau tiki, kad kiekvienas mokyklą baigęs, studijuojantis pilietis turi turėti laisvą pasirinkimą.

„Pats nenorėčiau, nes pilnai tikiu, kad moksleivis, baigęs mokyklą pilnai turi teisę pasirinkti, ar nori tapti šauktiniu, ar toliau tęsti savo akademinę kelionę“, – pasakoja psichologijos studentas Erikas.

REKLAMA
REKLAMA

Krašto apsaugos ministerija nori šauktinių sistemą keisti: užregistravo eilę pakeitimų. Ministerija nori, kad tarnybos jaunuoliai nebegalėtų atidėti. Tai reiškia, kad pašaukti studentai turėtų arba laikinai stabdyti studijas, arba bandyti derinti prievolę su studijomis: tarnauti savaitgaliais.

REKLAMA

„Patį studijų procesą sutrukdytų nežmoniškai daug, nes, manyčiau, tektų akademines atostogas pasiimti, nes bent jau pas mus universitete savaitgaliais neišeitų tarnauti, nes yra atsiskaitymai pas mus. <...> Į patį studijų procesą būtų sunku grįžti: reikėtų visą integraciją padaryti, vis tiek jaustųsi metų pertrauka“, – sako Erikas.

Krašto apsaugos ministerija nemato nieko blogo, jei studentai aukos savo laisvą laiką.

„Galėtų atlikti tarnybą arba savaitgaliais arba atostogų metu, kai nevyksta studijų procesas. <...> Tikslas yra, kad kuo didesnė visuomenės dalis būtų įgijusi karinį parengtumą“, – LRT sakė Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus oponuoja sakydamas, kad derinti studijas, darbą ir savaitgalinę tarnybą, studentams būtų per sunku.

„Net ir įsivaizduojant savaitgalinius kursus, vis tiek, tai gali sukelti problemų studentui, nes jeigu jis dirba pilnu etatu, studijuoja ir dar turi savaitgalius ant to išleisti, tai kada studentui reikia susikaupti į kitus aspektus savo gyvenime“, – teigia P. Vaitiekus.

Naujovių yra ir daugiau. Pataisomis ministerija taip pat nori numatyti galimybę sutrumpinti tarnybą trimis mėnesiais – iki 6 mėnesių.

Reformoje ministerija akcentuoja, kad pirmiausiai atlikti karo tarnybą būtų šaukiami mokyklų absolventai – 18–21 metų jaunuoliai, o prievolininko statusą jaunuoliai įgytų jau sulaukę 17 – taip jie būtų įpareigoti pasitikrinti sveikatą dar iki tarnybos pradžios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šeši mėnesiai yra pakankamas laikas tam, kad būtų įgytas pagrindinis bazinis parengtumas“, – teigia Ž. Tomkus

Valdžia siekia, kad tokiu būdu į karo tarnybą per metus ateitų 5 tūkstančiai jaunuolių.

Tiesa, dėl šios reformos jau dabar verda karštos diskusijos. Krašto apsaugos ministeriją kritikuoja ir patys valdantieji.

„Šiandien mes kasmet turime 3,8 tūkstančio šauktinių, apie 4 tūkstančius. Po šitos reformos, bus 5 tūkstančiai, papildomas tūkstantis. Ar tai yra efektas, kurio mums reikia valstybės gynybai?“, – klausia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 

Seimo nariai nesupranta, kam reikia reformuoti šauktinių sistemą dėl papildomo tūkstančio karių per metus.

REKLAMA

„Ar nereikėtų pavyzdžiui įvesti realiai, privalomo šaukimo iškarto po mokyklos. Tada, kai mūsų kariuomenė bus pilnai pasiruošusi, kai bus infrastruktūra, paruošta ir priimti tokį sprendimą. Nebebūtų loterijos principo, nebebūtų jokių išimčių“, – siūlo L. Kasčiūnas.

„Ko mes siekiame. Jeigu mes norime kalbėti apie valstybę. Jos vystymąsi, ekonominį stiprėjimą. Tai mes visi šiandien kalbame apie pagrindinę problemą, ką verslas kelia. Kvalifikuota darbo jėga reikalinga. Tai jeigu mes studentus vienokia ar kitokia forma atitrauksim nuo mokslų, kad ir 6, 9 mėnesiams, tai mes proveržio neturėsim“, – pritaria Seimo narys Saulius Skvernelis.

REKLAMA

Reformos kritikų netrūksta ir Seimo opozicijoje.

„Kariuomenės vadovybė visą laiką nuolat kartodavo, kad 9 mėnesiai yra tas minimalus laiko tarpas, kuris yra būtinas tam, kad šauktinį parengti bent kažkokiems praktiniams veiksmams, jeigu neduok Dieve atsitiktų ta valanda X ir reikėtų kažkaip realizuoti savo gebėjimus. 

Tai kodėl dabar taip staiga kariuomenės vadovybė pakeitė savo poziciją ir nusprendė, kad 6 mėnesių pakanka, yra klausimas. Man atrodo, kad yra politinis spaudimas iš Krašto apsaugos ministerijos vadovybės“, – sako Seimo narys, darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis.

Nuo septinto iki devinto tarnybos mėnesio šauktiniams krašto apsaugos ministerija nori didinti pinigines išmokas tris kartus. Taip motyvuoti jaunuolius tarnauti ilgiau. Tam, kad reforma virstų realybe, pataisas turi palaiminti ir Vyriausybė, ir Seimas.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

Tegu tarnauja anuko vaikai, uz izgamas liaudis nekariaus
Nei vienas jaunuolis neprivalo nieko, tol kol visu Seimo narių , visų meru vaikai neina į kariuomenę. Kol paprastu žmonių vaikai murkdysis kerzuose, jų vaikai studijuos užsienyje be baimės būti pašaukti į kariuomenę
Dvigubų standartų laikai baigėsi ponai. Žmonės saugokite savo vaikus nuo fašistų valdžioje !
Susikurkit savo vagner iš nuteistuju kaip rusai, kas jums reiskia vistiek demokratijos nera gyvuliu irštva
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų