krašto apsaugos ministerija

Prezidentas Gitanas Nausėda, panašu, kad uždegs žalią šviesą kandidatui į krašto apsaugos ministrus Robertui Kaunui. Po vakarykščio susitikimo su R. Kaunu prezidentas pripažįsta, kad jo nuostabai kandidatas atėjo pasiruošęs. Prezidentas neslepia, kad manė, jog kandidatas bus mažiau susipažinęs su krašto apsauga. Tiesa, galutinio sprendimo G. Nausėda dar nepriėmė, esą jis bus artimiausiu metu. Tuo metu Robertas Kaunas jau formuoja politinę komandą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialdemokratams apsisprendus į krašto apsaugos ministrus teikti politikos naujoką Robertą Kauną, opozicija jį vadina eksperimentiniu kandidatu. Konservatoriai prašo Gitano Nausėdos netvirtinti nepatyrusio politiko vadovauti strateginei ministerijai. Vis dėlto socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad nors tarp kandidatų buvo ir patyrusių specialistų, socialdemokratai R. Kauną pasirinko, nes jis daugiau nei dešimtmetį yra lojalus partijai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Visuomenininkas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo į krašto apsaugos ministrus socialdemokratų partijos (LSDP) siūlomo Roberto Kauno senesniais įrašais. Juose netrūksta aštrių ir kontraversiškų pasisakymų apie politiką, NATO bei Baltijos šalis. Vienas pagrindinių kandidatų į krašto apsaugos ministrus, LSDP frakcijos narys R. Kaunas yra ne tik politikos naujokas, bet nieko bendro neturi ir su gynyba bei saugumu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad kandidato į krašto apsaugos ministrus paieškos vyksta atsakingai, o Roberto Kauno pavardė – tik viena iš kelių rimtai svarstomų. Jis tikina nejaučiantis prezidento spaudimo, tačiau pripažįsta – politinė dinamika jautri, o Kultūros ministerijos istorija parodė, kaip greitai gali kilti krizės.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) pasitraukus ministrei Dovilei Šakalienei, gerokai sumažėjo ir komandos. Iš karto visi pastebėjo, kad KAM nebeliko ir viceministrų, o pranešimų ar žinios apie tai platinama nebuvo. Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus teigimu, palikti dirbantį tik vieną viceministrą Tomą Godliauską buvo jo iniciatyva.

Vis dar neatsirandant kandidato į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus, dabartinėje Vyriausybėje ministrų kompetencija savo kuruojamoje srityje nebeatrodo esanti prioritetas. Krašto apsaugai siūlomi kandidatai stokoja patirties. Atrankos procesas, anot eksperto, vis labiau primena atsitiktinį traukimą iš kepurės, kuriame svarbiausia – partinė ištikimybė, o ne profesionalumas. Viešumoje sklido kalbos, kad susisiekimo ministras Juras Taminskas galėtų tapti KAM vadovu.

Tęsiantis krašto apsaugos ministro paieškoms, realiausiu kandidatu pakeisti Dovilę Šakalienę įvardijamas socialdemokratų vicepirmininkas, Seimo narys Robertas Kaunas. Apie tai Eltai patvirtino šaltiniai. Kiek anksčiau naujienų portalas „Lrytas“ skelbė, jog 2024 m. spalį į Seimą išrinktas socialdemokratas siekia tapti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovu. Tiesa, tuomet į šį postą svarstyta deleguoti dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską.

Per trumpą laiką – svaiginanti politinė karjera. Socialdemokratai kaip galimą kandidatą į krašto apsaugos ministrus siūlo dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską. Tiesa, J. Taminskas ne tik politikos naujokas, prieš tapdamas susisiekimo ministru dirbo tik patarėju Seime ir kitose įstaigose. Apžvalgininkai kelia klausimą, kodėl socdemai į vieną svarbiausių ministerijų kelia silpno ir nepatyrusio politiko kandidatūrą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Netylant diskusijoms apie tai, jog socialdemokratai ketina siūlyti Susisiekimo ministerijai vadovaujančio Juro Taminsko kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus, premjerė Inga Ruginienė sako prezidentui nei oficialiai, nei neoficialiai nepateikusi jokios galimo pretendento pavardės. Tiesa, ministrė pirmininkė tai žada padaryti artimiausiu metu. O iki tol, pažymi I. Ruginienė, visuomenei vertėtų mažiau vadovautis paskalomis.

Viešojoje erdvėje paplitusi informacija, kad vadovauti krašto apsaugos ministerijai (KAM) socialdemokratai svarsto deleguoti dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską, sulaukė aršios kritikos. Ekspertai pastebi, kad dabartinis susisiekimo ministras paprasčiausiai neturi patirties vadovauti KAM, o prabangos mokytis vadovauti tokiai ministerijai, jau pradėjus eiti pareigas, šiuo metu valstybė neturi.

Dar visai neseniai visa Lietuva aidėjo nuo naujienų apie tai, kad atsistatydino kultūros ministras Ignotas Adomavičius, o šiuo metu Lietuvoje netyla kalbos apie tarp premjerės Ingos Ruginienės ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės kilusius nesutarimus, pasibaigusius ministrės atstatydinimu. „Turime savotišką vėžį. Klausimas, ar mes jį išoperuosime, ar būsime pasmerkti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs Seimo pirmininkas, televizijos laidų prodiuseris Arūnas Valinskas.

Dovilė Šakalienė atstatydinta iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Tokį sprendimą ryte premjerė pateikė šalies prezidentui, o Gitanas Nausėda jos nuomonės nepakeitė. Tą sužinojusi, atsistatydinimo pareiškimą išsiuntė ir pati D. Šakalienė. Abi Vyriausybės moterys dar spėjo viešai viena kitą pakritikuoti. Premjerė sako, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo, blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė atkerta, kad ginant gynybos biudžetą visos priemonės pateisinamos.

Iki šiol Alytaus vicemero pareigas ėjęs socialdemokratas Bronius Bieliauskas trečiadienį pradėjo viceministro darbą Krašto apsaugos ministerijoje. Jis kuruos Vokietijos brigados įsikūrimą šalyje, kariuomenės infrastruktūros bei logistikos projektus.

Alytaus vicemeras socialdemokratas Bronius Bieliauskas šią savaitę pradės eiti už karinę infrastruktūrą atsakingo krašto apsaugos viceministro pareigas. Tai pats politikas pirmadienį patvirtino Alytaus radijui „FM99“. „Liūdna kol kas miestą palikti, bet Lietuva laukia, Lietuvai reikia žmonių, kurie galėtų dirbti toje srityje, tai tikiuosi savo indėlį ir sukauptas žinias perteikti, o planuojame nuo spalio 1-osios (pradėti darbą – BNS)“, – kalbėjo B. Bieliauskas.

Pasvalyje pirmadienį prasideda dviejų dienų pratybos, kurių metu Panevėžio apskrities savivaldybės ir joms pavaldžios įstaigos stiprins pasirengimą mobilizacijai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Pasak jos, pratybose bus vertinama, kaip sveikatos priežiūros įstaigos geba teikti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas paskelbus mobilizaciją ar karo atveju.

Ministrų kabinetas nepritaria siūlymui išplėsti karo prievolininkams teisę įsigyti ir laikyti kai kuriuose A kategorijos ginklus. Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) rengtoje išvadoje Seimui, kuriai šią savaitę pritarė Vyriausybė, kariuomenė nėra nustačiusi poreikio individualių praktinių įgūdžių tobulinimo tikslais karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, leisti įsigyti tam tikrų ginklų.

Įgyvendindama dronų sienos idėją, Lietuva planuoja įsigyti trumpo nuotolio radarų, elektroninių kovos priemonių. Apie tai krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė informavo partnerius per nuotolinį susitikimą su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi, ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas bei septynių regiono šalių gynybos ministrais.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė artimiausiu metu žada gerų naujienų apie papildomus sąjungininkų pajėgumus regione. „Manau, kad labai artimu metu turėsime informacijos apie papildomus pajėgumus iš konkrečių mūsų sąjungininkų, susijusių tiek su radarais, tiek su kovos priemonėmis, ir tai dar pagreitins mūsų pasirengimo lygio augimą“, – pirmadienį LRT televizijai sakė ji.

Užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė griežtai smerkianti praėjusį savaitgalį Rusijos organizuotus gubernatoriaus rinkimus okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Sevastopolyje.

Rugpjūčio pabaigoje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu pradėta komunikacijos kampanija, kuria siekiama kovoti su kibernetiniu sukčiavimu, kai duomenys išviliojami apsimetant oficialiais įstaigų ar įmonių atstovais. Kaip BNS nurodė ministerija, 143,9 tūkst. eurų vertės kampaniją visuomenės kibernetinio saugumo brandai didinti planuojama vykdyti iki spalio 18 dienos.

Šią savaitę krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės vadovaujama darbo grupė parengė Nacionalinio saugumo strategijos projektą, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti pasirengimą valstybės gynybai karinės agresijos atveju.  Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, strategiją nuspręsta atnaujinti, atsižvelgiant į iš esmės pasikeitusią saugumo situaciją, augančius karinius ir hibridinius iššūkius bei būtinybę stiprinti visuotinę gynybą.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) akredituotas naujasis Lenkijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Sławomiras Świątekas.  Tikimasi, jog naujojo gynybos atašė veikla sustiprins dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą gynybos srityje bei prisidės prie bendradarbiavimo NATO ir Europos Sąjungos (ES) formatuose. Kaip pažymi KAM, Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris gynybos srityje.

 Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako, kad renkantis naujus karinius transporto lėktuvus, operacinių reikalavimų dokumente nebuvo numatyti reikalavimai variklio tipui. „Melagingi dviejų Seimo narių teiginiai apie neva buvusį reikalavimą dėl reaktyvinių variklių naujiems kariniams transporto orlaiviams sąmoningai klaidina visuomenę, taip darant tiesioginę žalą Lietuvos kariuomenei“, – BNS penktadienį nurodė ministerija.

Lankęsis Izraelyje krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako, kad Lietuvai itin svarbus dialogas su Izraeliu visais gynybos ir saugumo lygmenimis, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Mus sieja bendras grėsmių supratimas“, – pranešime teigė T. Godliauskas. Pasak jo, Izraelio patirtis krizių valdymo, civilinės gynybos, kibernetinės gynybos ir gynybos pramonės srityse Lietuvai yra strategiškai reikšminga.

Krašto apsaugos ministerija nesvarsto keisti suplanuotų gynybos įsigijimų ir didesnį prioritetą skirti oro gynybos stiprinimui. „Apie tai dabar diskusijos nėra ir nemanyčiau, kad tai dabar būtų geras sprendimas. Dėl to, kad tos kovos su bepiločiais (orlaiviais – BNS) priemones, jas galime įsigyti iš savo dabartinių resursų, nes tai nėra milijardinės investicijos. Stebėjimo sistemos, radarai – tai tikrai nėra milžiniški pinigai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministras Karolis Aleksa.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad kol kas anksti kalbėti apie tai, jog krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei teks atsiprašyti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą perkelto Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus.

Realiausiu krašto apsaugos ministerijos kandidatu vadovauti Antrojo operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) įvardijamas Mindaugas Mažonas neturi magistro išsilavinimo, skelbia LRT Tyrimų skyrius. Kaip rašoma antradienį paskelbtoje publikacijoje, M. Mažonas 1999 metais Lietuvos karo akademijoje įgijo bakalauro laipsnį, o prieš septynerius metus Baltijos gynybos koledže baigė strateginio lygmens kvalifikacijos kursus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, formuojant nacionalinę diviziją, Lietuva turės įvesti visuotinį šaukimą. Tiesa, pasak jo, kol kas to padaryti neleidžia infrastruktūros ir instruktorių trūkumas. „Būtume pasirengę judėti link visuotinio šaukimo, tačiau šiuo metu dar nesame pasirengę infrastruktūros prasme.

Dar vienas skandalas Lietuvos kariuomenėje. Šįkart Krašto apsaugos ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Karo medicinos tarnybos vado Valdo Meškausko. Ką jis galėjo prisidirbti, tiek ministerija, tiek kariuomenės vadas komentuoti atsisako.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pasiekė žinios, kad vadas tarnybiniu automobiliu naudojosi kaip savu.

Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo memorandumą su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gynybos technologijų bendrove „Northrop Grumman“ ir Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO dėl vidutinio kalibro šaudmenų gamybos Lietuvoje, Giraitės ginkluotės gamykloje. Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiuo memorandumu ketinama aktyvinti derybas su JAV ir Norvegijos įmonėmis dėl naujos gamyklos įsteigimo.

Jordanijoje iš evakuacinio lėktuvo išprašytas ir apkaltintas grasinimu susprogdinti orlaivį tinklaraštininkas Marius Laurinavičius pargrįžo į Lietuvą „Spartanu“. M. Laurinavičius aiškina, kad artimiausiu metu ketina kreiptis į teismą dėl šmeižto, kurį paskleidė Gediminas Žiemelis.  Tiesa, už savo kelionę M. Laurinavičius beveik nieko nemokėjo, mat namo jį parskraidinti ėmėsi Krašto apsaugos ministerija už mokesčių mokėtojų pinigus.

Lietuvoje trūkstant kone tūkstančio profesinės tarnybos karių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) bando juos vilioti pinigais. Ministerija siūlo didinti atlyginimus, priedus ir duoti papildomus priedus kai kuriems kariams.  KAM Seimo pavasario sesijai teikia siūlymą keisti įstatymą ir didinti karių atlyginimus bei išmokas. „Vienas esminių siūlymų – didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus 7 procentais.

Paieška, kur galėtų atsirasti naujas, didelis kariuomenės poligonas, vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Balandžio pradžioje Krašto apsaugos viceministrė žadėjo, kad galutiniai sprendimai bus po poros mėnesių. Jau beveik birželis, tačiau viceministrė sako, kad laiko reikia daugiau. Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne.

Rudenį gali paaiškėti, kokioje konkrečioje Lietuvos vietovėje bus įkurtas naujas brigados dydžio karinis poligonas, sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Pasak jos, siekiama sprendimus dėl naujos treniruočių teritorijos priimti kaip įmanoma sparčiau. „Sprendimus mes sieksime priimti kuo greičiau ir manau, kad rudenį jau galbūt galėtume kalbėti apie konkretesnes teritorijas, kur visa tai galėtų potencialiai būti“, – trečiadienį žurnalistams sakė O. Mašalė.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiandieną susitiko su į Lietuvą atvykusiu Norvegijos gynybos ministru Tore O. Sandvik. Susitikimo metu buvo aptarta abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje ir saugumo situacija. Buvo skiriamas dėmesys galimam Lietuvos laivų įsigijimui iš Norvegijos bei vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS įdiegimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė raštą dėl Lietuvos išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Artimiausiu metu šie dokumentai turėtų pasiekti Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių.  Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kartu kariuomene plės šiuo metu baigiamus steigti 27 kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkus iki 50-ies. Ministerijos penktadienį išplatintame pranešime teigiama, jog taip pat bus didinami inžinerinių priemonių kiekiai visuose parkuose, fortifikacijos sistemas pritaikant prie identifikuotų konkrečių vietovių pagal šalies gynybos planų reikalavimus.

  Siekiant gerinti socialines karių sąlygas, Krašto apsaugos ministerija (KAM) inicijuoja įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma didinti karių atlyginimus bei išmokas. Taip tikimasi padidinti profesinės tarnybos patrauklumą ir praplėsti kariuomenės pajėgumus. „Siekiant išlaikyti esamus karius ir pritraukti naujų, reikalingos atitinkamos paskatos — dėl aukštos kvalifikacijos personalo konkuruojame visoje darbo rinkoje.

Iki 2030 metų Panevėžio regione ketinama įgyvendinti bent 20 karinės infrastruktūros projektų, kurių bendra vertė sieks apie 110 mln. eurų, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM). Didelę investicijų dalį ministerija nusprendė skirti Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Pajuosčio karinio aerodromo infrastruktūros plėtrai.

Vyriausybė siūlo keisti Rūdninkų karinio poligono įstatymą, tokiu būdu sudarant galimybes keleriais metais paspartinti geležinkelio atšakos tiesimą į šią karinę teritoriją, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Šie įstatymo pakeitimai yra dar vienas svarbus žingsnis kuriant sąlygas NATO sąjungininkų buvimui šalyje.

Iki 2030 metų į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūrą Šiauliuose planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, augant nacionaliniams ir NATO sąjungininkų poreikiams, ypatingas dėmesys skiriamas karinės infrastruktūros plėtrai ir gerinimui, o Šiauliuose įsikūrusi Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė – strateginės reikšmės objektas, kuriame nuo 2004 metų treniruojasi ir NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdo sąjunginink...

Krašto apsaugos ministerija (KAM) tapo viešosios įstaigos Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) dalininke. Vyriausybė trečiadienį vykusio posėdžio metu įgaliojo KAM įgyvendinti valstybės, kaip Geopolitikos ir saugumo studijų centro (buvusio Rytų Europos studijų centro) dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

Siekdama didesnio sistemos darbuotojų efektyvumo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) trečiadienį pranešė sieksianti atsisakyti perteklinių procesų. KAM teigimu, iniciatyva skirta visiems krašto apsaugos sistemos darbuotojams, skatinant juos kritiškai peržiūrėti vidinius procesus ir aktyviai prisidėti prie racionalesnės sistemos kūrimo.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) keturiasdešimt vienos nevyriausybinės organizacijos veiklos programoms finansuoti šiemet skyrė kone 470 tūkst. eurų.  „Stiprus ir įvairus nevyriausybinis sektorius yra svarbus darnaus visuomenės veikimo garantas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) nutarė sustabdyti kelis buvusios Vyriausybės suplanuotus projektus. Antradienį KAM pranešė, kad nutarta atsisakyti mažesnio prioriteto statinių remonto darbų šešiuose sistemos objektuose. „Toks sprendimas leis sutaupyti apie 9 mln. eurų, kuriuos planuojama nukreipti tiesioginiams gynybos poreikiams“, – teigė ministerija. Taip pat sustabdytas veiklos valdymo informacinės sistemos diegimo projektas už 5 mln.

Siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, siūloma suteikti daugiau įgaliojimų žvalgybos institucijoms, sudaryti joms galimybes operatyviau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir kylančius iššūkius. Tai numatančias Žvalgybos įstatymo pataisas parengė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  Jeigu Seimas įstatymo pataisoms pritartų, nesulaukus teismo sprendimo, pagal žvalgybos institucijos vadovo nutarimus, galėtų būti pradėti tam tikri su žmogaus sekimu susiję veiksmai.

Galimai nedraugiškose šalyse pagamintus dronus valstybei tiekusi įmonė sustabdė narystę Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijoje, penktadienį skelbia naujienų portalas „Lrytas“. Šią informaciją portalui patvirtino asociacijos vadovas Vaidas Sabaliauskas. Pasak jo, toks sprendimas priimtas po antradienio rytą įvykusio pokalbio su bendrovės „Geodezija 3D“ vadovu. Anot naujienų portalo, ši Vilniaus įmonė asociacijos nare tapo maždaug prieš metus.

Generalinei prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimai Lietuvai nedraugiškose šalyse gamintų dronų įsigijimo, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad tai rodo gerai veikianti kontrolės mechanizmą krašto apsaugos sistemoje. Pasak jo, visos išlaidos gynybai turėtų būti atidžiai stebimos.  „Jeigu ikiteisminis tyrimas yra pradedamas, tai, matyt, tų miglų ir ūkų yra daugiau.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) šią savaitę registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti žvalgybai pradėti su asmenų sekimu susijusius veiksmus dar iki kreipimosi į teismą dėl tai leidžiančios sankcijos ir kitaip išplėsti šių institucijų galias.