Psichologė įspėja: nesibaigianti savikritika dėl išvaizdos sukelia rimtą sutrikimą

Daugelis žmonių sau yra savikritiški, bet ne visada trūkumai, kuriuos matome veidrodyje, yra realūs. Kai kuriems žmonėms tai išsivysto net į psichologinę ligą. Apie tai domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.

Per didelis savikritiškumas išvaizdos atžvilgiu, kompleksai, ruminavimas, kada žmogus laikosi neigiamų įsitikinimų, gali virsti į psichologinį sutrikimą dismorfofobiją. 

„Tai yra tai, kada žmogus ruminuoja savo galvoje tam tikras mintis apie savo trūkumus. Moterys dažniausiai apie savo veidą, krūtinę, šlaunis – savo nepatinkančią vietą prisiima kaip disfunkcinę ir nepatinkančią. Tiesiog nuolatos suka tas mintis, jos vargina, bet jų atsikratyti negali“, – aiškino psichologė Rūta Mikalauskaitė. 

Gyvena nežinodami, kad turi sutrikimą

Vyrams gali pasireikšti raumenų dismorfofobija. Sportininko kūnas gali būti ištobulintas ir atrodyti idealiai, tačiau jis vis tiek manys, kad jo raumenys atrodo per maži, o moterys gali siekti liguisto lieknumo. 

„Dažnai sergantis žmogus visiems nepamiršta patvirtinti, kad jis yra negražus, vengia socialinių kontaktų. Dismorfobija yra valgymo sutrikimas, socialinės fobijos sutrikimas ir obsesinis kompulsinis sutrikimas – viskas sueina į vieną. Žmogus vėliau vengia susitikti su kitais žmonėmis, vengia bendrauti, išeiti į darbą“, – TV3 laidoje „Būk sveikas“ teigė R. Mikalakauskaitė. 

Dalis žmonių, turinčių dismorfofobiją, bando žudytis, o kiti dažniausiai su šiuo sutrikimu gyvena niekam to nežinant. 

„4 proc. šių žmonių bando žudytis, kiti kartais stacionarizuojami skyriuje arba toliau taip ir gyvena atsisakydami bendravimo su draugais, vėliau su darbu, paskui atitolsta“, – sakė psichologė. 

Taip pat tokius žmones stipriai paveikia reklamos ir kiti viešoje erdvėje sukuriami standartai apie grožį. Tai skatina neracionalų elgesį savo išvaizdos atžvilgiu. 

REKLAMA

„Dažniausiai tie žmonės labai atkreipia dėmesį į reklamas ir siekia tobulumo, kurio nėra. Kreipiasi į kosmetologus arba į plastikos chirurgus, bet jie nepadės tam žmogui, nes ir po operacijos tas žmogus vis tiek blogai jausis su savo tais trūkumais ir jis juos matys. Tai dažniausiai labiausiai gelbėja psichoterapija“, – teigė R. Mikalauskaitė. 

Dismorfofobijos priežastys

Pasak psichologės, dismorfofobija dažniausiai pasireiškia dar paauglystėje, o priežasčių gali būti įvairių. 

„Kartais gali būti biologinės priežastys – smegenų pakitimai tam tikri arba paveldimas dalykas. Taip pat prisideda ir mintys, išmoktas galvojimas ir negalėjimas išeiti iš to.

Galbūt ir tos patyčios mokykloje prisideda prie to, kad aš nesu tobulas ir kažkam nepatikau. Tada ir suka tą minčių ratą“, – aiškino psichologė. 

Taip pat viena iš priežasčių gali būti tėvų ir vaikų santykiai – diegiamas netinkamas požiūris, kaip save reikėtų vertinti. 

„Jei tėvai nuolatos akcentuoja išorinį gyvenimą ir savo išvaizdą šalia vaikų, ypač mažesnių, kada jie mato ir fiksuoja tam tikrus dalykus, o vidinio, asmeninio gyvenimo niekas neatspindi, tai žinoma, kad formuojasi vaikui šis procesas“, – teigė R. Mikalauskaitė. 

Kartais kritika sau yra gerai, tačiau nuolatinės mintys apie tai ir savęs engimas jau gali būti rimtas signalas, kurio nereikia ignoruoti. 

Daugiau apie tokį sutrikimą žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų