Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą.

Socialiniuose tinkluose mirga lietuvių skelbimai, kuriuose ieškoma darbo priimtiems gyventi ukrainiečiams. Tačiau daugelis gali dirbti tik nekvalifikuotus darbus, o dalis darbdavių į nuo karo bėgančius žmones žiūri kaip į pigesnę darbo jėgą.

REKLAMA

Apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistų parengtas reportažas.

Per savaitgalį oficialiai registruotų karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius perkopė 50 tūkstančių žmonių ribą. Tai visas Alytaus dydžio miestas.

„Nemenka dalis, apie 7 tūkstančiai, yra tie, kurie dar laukia darbo, virš 3 tūkstančių jau gavo darbą. Manau, kad tas skaičius procentaliai yra pakankamai aukštas“, – sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Lietuvoje stengiamasi suteikti visas galimybes Ukrainos vaikams lankyti ugdymo įstaigas, tačiau daugelį ukrainiečių mamų skaudina faktas, kad jų vaikai turi mokytis rusiškai ir kalbėti kalba, kuri jiems asocijuojasi su agresija, žudynėmis ir okupacija.

REKLAMA

„Labiausiai Lietuvoje norisi ukrainietiškų mokyklų. Vaikams sunku, nes jie supranta tik šnekamąją rusų kalbą ir vaikui sunku perlipti per save, nes tėvas kariauja už savą kalbą, už Ukrainą, o čia vaikas turi mokytis rusiškai. Gaunasi tokia psichologinė trauma“, – kalbėjo Klaipėdoje gyvenanti karo pabėgėlė Katerina Zoloznaja.

Trukdo lietuvių kalbos nemokėjimas

Absoliuti dauguma prisiregistravusių karo pabėgėlių nori kuo greičiau dirbti, nes darbas – tai pinigai ir būdas bent trumpam iš galvos išmesti mintis apie Ukrainą ir ten likusius artimuosius. Tik rasti darbą nėra pati lengviausia užduotis.

„Moterys, kurias sutikau užimtumo centruose, darbo mugėse, visos klausia: kur galiu dirbti?“, – sakė Katerina.

Moteris į Lietuvą atvyko iš Černihivo. Klaipėdoje apsistojusi moteris yra viena iš nedaugelio laimingųjų, kuriai pavyko rasti kvalifikuotą darbą.

REKLAMA
REKLAMA

„Man lietuviai sakė – „tu gi turi aukštąjį išsilavinimą, nepulk dirbti bet kur, yra daug galimybių, pasiieškok ir rasi“. Ir aš beveik mėnesį rinkausi profesiją, kuri būtų arti širdies, arti dūšios. Ir atsitiko taip, kad įsidarbinau Ukrainos kompanijoje, kuri perkėlė ofisą į Lietuvą“, – pasakojo ukrainietė.

Į Lietuvą yra atvykusių daug labai geros srities specialistų: teisininkų, biuro darbuotojų, finansininkų ir t.t. Tačiau jiems įsilieti į mūsų darbo rinką pagal turimą specialybę trukdo lietuvių kalbos nemokėjimas.

„Didžioji jų dalis prastai kalba angliškai, todėl negali pretenduoti į tas pozicijas, kur reikia mokėti kalbą, bendrauti su žmonėmis, dirbti ofise“, – kalbėjo Katerina.

Ukrainiečių darbo jėgą vertina pigiau

Darbą Lietuvoje pakankamai greitai randa vairuotojai, statybininkai, noriai ukrainiečius darbina valytojų ir kitų nekvalifikuotų ir kalbos nereikalaujančių profesijų atstovai. Tačiau dauguma karo pabėgėlių – moterys ir vaikai. Mamos nemoka vairuoti sunkvežimių ir tinkuoti sienų.

REKLAMA
REKLAMA

„Jūs turite daug darbo vietų fabrikuose, pramonėje, jūs kuriate daug produkcijos ir kaip anksčiau ukrainiečiai važiuodavo pas jus uždarbiauti, taip ir dabar greitai susiranda darbą“, – sakė Katerina.

Deja, bet pasitaiko atvejų, kai Lietuvos darbdaviai ukrainiečių darbo jėgą vertina kaip pigesnę ir jiems siūlo dirbti už mažesnius pinigus.

„Yra bėda su darbdaviais. Dalis jų ukrainiečius mato kaip žemesnės – negalima taip sakyti – rūšies, todėl jiems siūlo mažesnį atlyginimą“, – sakė humanitarinę pagalbą Ukrainai organizuojantis vilnietis Marius Pareščius.

Karo akivaizdoje ieško naudos

Pastebima, kad tarp karo pabėgėlių yra įsimaišę ir visai ne pabėgėliai, o naudos ieškantys asmenys. Ukrainiečiai, kurie jau prieš karą gyveno ir dirbo Lietuvoje, bando pasinaudoti nuo karo bėgantiems jų tautiečiams skirta pagalba.

„Yra tie, kurie tikrai bėga ir jiems reikia pagalbos, ir yra tie, kurie vis dėlto ieško geresnio gyvenimo. Ir atsirado jau trečia karta – statybininkai. Kai kolegos paskaičiavo, tai iš 50 žmonių, kurie turėtų judėti link sienos su Lenkija, 30 yra statybininkai, kurie jau yra buvę Europoje, yra dirbę ir tiesiog nori nemokamo transporto“, – kalbėjo M. Paresčius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasitaiko, kad nuo Lenkijos–Ukrainos pasienio pabėgėlius vežantys lietuviai yra prašomi užtikrinti itin komfortiškas kelionės sąlygas. Tačiau tokių atvejų – vienas, kitas.

„Kaip pavyzdys – „ar yra tiesioginis transportas iš Kyjivo į Vilnių, ir kad būtų kuo galima mažiau žmonių". Jiems mikroautobusas netinka, netinka, kad teks persėsti į kitus autobusus Lenkijoje“, – pasakojo M. Paresčius.

Įsidarbinę ukrainiečiai laimingi, nes jaučiasi savarankiški, reikalingi, be to, gali patys patenkinti savo ir savo šeimos poreikius.

„Jeigu palyginti ukrainietišką ir lietuvišką atlyginimą, nelyginant Kyjivo, o mažesnius miestus, tai į rankas gaunasi 400-500 eurų. Tai už tokį pat darbą čia gauni 800-900 eurų į rankas“, – skaičiavo Katerina.

Tiesa, nors atlyginimai Lietuvoje yra beveik dvigubai didesni nei Ukrainoje, tačiau beveik dvigubai lenkiame maisto, nuomos ir paslaugų kainomis. Bent jau taip buvo iki karo pradžios.

„Gali gyventi ekonomiškai, pasispausti, uždirbti gerą sumą ir grįžus į Ukrainą gyventi patogiai. Tačiau ukrainiečių šeimos didelės – du ar trys vaikai, tai ką nors sutaupyti yra labai sunku.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuva labai daug daro. Šlovė Ukrainai, ačiū Lietuvai!“, – sakė ukrainietė.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų