Dalis visuomenės piktinasi, kad šitaip verslas esą pataikauja tiems, kurie vartoja rusiškas prekes ir tokiu būdu prisideda prie skleidžiamos rusiškos propagandos. Tuo metu kiti didieji prekybos tinklai dešimtis tūkstančių vienetų rusiškų gaminių paaukojo „Maisto bankui“.
Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis rodo parduotuvių lentynose išdėliotas rusiškas garstyčias. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, rusiškos prekės iš lentynų buvo pašalintos, o dabar nuspręsta tokias prekes, kaip majonezą, arbatą, garstyčias, šokoladą ir degtinę, išparduoti.
Pasak Dundulio, pinigai Rusijai už prekes jau yra sumokėti, karo pramonės antrą kartą jau neparems, o išmesti maisto nesinori.
„Tas nemalonus atvejis, bet pasirinkome pardavimą ir visų pinigų, surinktų be PVM, skyrimą labdarai. Mano nuomone, iš to bus pats geriausias rezultatas. Tie, kurie gaus labdarą pinigais, panaudos ją ten, kur labiausiai reikia“, – teigė „Norfos“ savininkas D. Dundulis.
Šiuo metu „Norfos“ sandėliuose guli rusiškų produktų už maždaug pusę milijono eurų. Iš viso parduotuvių sandėliuose yra apie 300 tonų Rusijoje pagamintų prekių. Iš jų nemenka dalis alkoholio – degtinės, taip pat rusiškų zefyrų. Ir žmonės šiuos rusiškus produktus perka.
„Dabar stovėdamas parduotuvėje aš mačiau, kad deda žmonės į vežimus. Matau, kad perka“, – tikino D. Dundulis.
Ir iš tiesų, parduotuvėje kai kurie pirkėjai neslepia, kad atvyko vien dėl atpigintų rusiškų produktų. Sako – patinka: „Mes iš tikrųjų ir atvažiavome, kad čia yra rusiškų produktų, kur „Maximoj“ nėra, o čia yra. Mes tikrai specialiai atvažiavome.“
O dalis visuomenės itin griežtai pasisako dėl „Norfos“ sprendimo sugrąžinti rusiškas prekes į lentynas ir jas išparduoti. Pasak komunikacijos eksperto Arūno Armalio, parduodami rusiškas prekes prekybininkai pataikauja tiems, kurie jas vartoja, ir taip prisideda prie rusiškos propagandos mašinos.
„Tai tas prekes dabar grąžinti į prekybą – tai yra vertybinis dalykas. Vis dėlto tą alkoholį išpilti ar parduoti ir atiduoti pinigus – tai mes vis tiek tam tikrai grupei visuomenės pataikaujame, kurie vartoja rusiškas prekes ir kuri neturi moralinių stabdžių nevartoti. Tai yra irgi tam tikra minkštosios galios dalis“, – tikino komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
„Vis tiek laikas eina, galiojimai eina. Sakysim, vis tiek reikia kažką daryti – kartais tu turi priimti ir nemalonius sprendimus. Gyvenimas taip dėlioja“, – teigė D. Dundulis.
O kai kurie pirkėjai sako rusiškų prekių nė už ką nepirktų ir lentynose jų matyti nenori. Kiti ragina pardavinėti ir aukoti pinigus labdarai, mat išmesti lauk maistą ir išpilti alkoholį esą neprasminga:
„Kokios čia sankcijos, jei Rusija jau gavo pinigus už visas šitas prekes. Tegu parduoda arba atiduoda kam nors.“
„Bet jų neturėjo tų prekių jau prieš kokį mėnesį būti.“
„Mano nuomonė neigiama – viskas, kas su tuo surišta, aš esu griežtai prieš.“
„Labdarai atiduoti, taip.“
„Mano nuomone, geriau labdarai tegu eina šitie pinigai nei išmesti.“
„Nupirktos prekės. Pinigai sumokėti. Parduotuvės pinigus sumokėjo. Tai vis tiek reikia panaudoti.“
Dešimtis tūkstančių vienetų rusiškos produkcijos – šaldytos žuvies, silkės, lašišos, įvairių užtepėlių, arbatos ir nealkoholinių gėrimų – „Maisto bankui“ atidavė didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“, „Iki“. O „Lidl“ rusiškos produkcijos išvis neturėjo. Per mėnesį parama maistu pasiekė apie 160 tūkstančių lietuvių. O ukrainiečiams iškeliavo kiti prekybos tinklų paaukoti produktai – ne rusiški.
„Mūsų principinė pozicija buvo nedalinti tokios paramos niekam, kas yra atvykę iš Ukrainos. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną padeda 60–70 organizacijų, o per mėnesį apie 600 nevyriausybinių organizacijų. Mes jiems suteikiame tą paramą“, – teigė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Vienas didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“, kaip ir kiti prekybos centrai dar vasario pabaigoje išėmė visas rusiškas ir baltarusiškas prekes iš lentynų. Dalis jų jau atiduota labdarai – žuvies produktai, hematogenas, saldainiai.
„Maisto prekes, kurias galėjome paaukoti, kurios galėjo greitai sugesti, paaukojome „Maisto bankui“. Su viena sąlyga, kad jos nebus aukojamos ukrainiečiams, nes ir Lietuvoje yra stokojančių. O dėl kitų prekių – pramonės, alkoholinių gėrimų šiuo metu dar sprendžiama, ką su jomis daryti“, – aiškino „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
O kol kas prekybos tinklai skaičiuoja turimus rusiško alkoholio likučius ir sprendžia, ką su jais daryti, mat dovanoti alkoholio neleidžia įstatymai. Ketina arba sandėliuoti, arba derėtis su tiekėjais ir jiems sugrąžinti.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
