Vienoje sostinės gimnazijų devintokai kremta lietuvių kalbos gramatikos vingrybes. O visai neseniai šie penkiolikmečiai atliko testus, kuriais buvo tikrinamos jų lietuvių kalbos, matematikos bei kitų mokslo sričių žinios.
„Buvo gana ilgas tekstas, parašyti kūrinio temą, problemas.“
Kaip pasakoja patys moksleiviai, vienų rezultatai pranoko lūkesčius, kiti suprato, kad reikėtų pasitempti. O kas trejus metus 15-mečių skaitymo pasiekimų tyrimą atlieka ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Rezultatai parodė, kad kad lietuvaičių devintokų skaitymo gebėjimai ir toliau nesiekia pasaulio vidurkio. Tiesa, pamažu artėja prie jo.
„Po kurio laiko galime pranešti džiugią naujieną, kad statistiškai reikšmingai nuo praeito skaitymo gebėjimo tyrimo, kuris vyko 2009 metais, 8 taškais pagerėjo mūsų mokinių rezultatai“, – sako tyrimo koordinatorė Rita Dukynaitė.
Tyrimas aiškinosi, ar 15-mečiai geba suprasti skaitomą tekstą, ar skiria nuomones nuo faktų. Rezultatai rodo, kad iš beveik 80-ies valstybių pagal skaitymo gebėjimus Lietuva kartu su Latvija, Kroatija, Rusija dalijasi 29-36 vietas. Geriausiai savo gimtąsias kalbas perkrimtę Kinijos miestai – Singapūras, Honkongas, Makau. Sąrašo viršuje puikuojasi ir Kanada, Suomija bei nuolatos lietuvių nepavejama Estija. Gerokai aukščiau už Lietuvą yra ir Lenkija. Prasčiausi rezultatai fiksuoti Dominikoje, Kosove, Libane, Maroke, Filipinuose.
Tiesa, patys moksleiviai įsitikinę, kad tokio pobūdžio testai nebūtinai atskleidžia visą tiesą.
„Esame matematikų klasė, o duoda lietuvių spręsti, keista. Atrodo, kad ne tai darai.“
Devintokai pastebi, kad ir pačios pasaulio kalbos ne vienodai lengvai įkandamos.
„Lietuvių kalba labai sunki, ypač gramatika, daug kablelių. Nesakau, kad nuo kalbos priklauso, bet kai kurie girdi tuos kablelius, girdi, kaip rašyti – jiems daug lengviau. O kai kurie turi „kalti“ tas taisykles.“
Tyrimas dar sykį patvirtino, kad paaugliai vis rečiau paima į rankas knygą. Ypač – savo noru. Štai ką pasakoja moksleiviai.
„Gan skaityti patinka, bet ne visada prisiverčiu. Man linksmiau sėdėti prie kompiuterio.“
„Šiaip internete skaityt trumpus kūrinius, ką žmonės apie gyvenimą rašo, kaip jie sportuoja… Knygas – nelabai.“
„Užima daug laiko, geriau skirti laiką krepšiniui.“
Arba raidės tose knygose, pasirodo, be jokių varnelių ir nosinių.
„Skaitau, bet dažniausiai jos būna nelietuviškos. Angliškos.“
Beje, visose tyrime dalyvavusiose šalyse mergaičių skaitymo gebėjimai aukštesni nei berniukų. Lietuvoje šis skirtumas pamažu tirpsta, bet, kaip juokauja patys koordinatoriai, jei būtų tiriamos tik mergaitės, šalies rezultatai būtų ženkliai geresni. Kodėl nusileidžia merginoms, klausiame pačių vaikinų.
„Daugiau laiko turi. Sportas.“
„Dažniausiai berniukai būna užsiėmę sportu – ta būna priežastis.“
Mergaičių, tiesa, tokie pasiaiškinimai neįtikina. O štai pats ministras, kalbėdamas apie moksleivių skaitymo gebėjimus, randa kuo pasidžiaugti.
„Na, nesam kažkokie beviltiški autsaideriai, tikrai esame tame klube ne patys blogiausi. Šalia – italai, JAV, Izraelis, islandai, Latvija. Bet, aišku, norim būti čempionai, norime būti geresni“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo ekspertai atkerta, kad džiaugsmas išnyktų, jei lygintumėmės tik su europiečiais.
„Labai didelio džiugesio čia neturėtų būti. Jeigu bendram reitinge atrodom pakankamai neblogai, jei žiūrėtume ES ar EBPO šalių vidurkį, matome, kad esame labiau prie galo negu viduryje“, – pasakoja švietimo analitikė Marija Vyšniauskaitė.
Kaip visada, švietimo ekspertai beda pirštu į Estiją ir ragina mokytis iš jos.
„Ką jie padarė 2010-2014 m., tai suteikė daugiau autonomijos ir pasitikėjimo pačiais mokytojais ir mokyklų vadovais. Jie individualizavo ugdymo turinį, tai reiškia, kad mokinys pats turi daugiau laisvės ir laiko spręsti, ko jam šiuo metu svarbiausia mokytis.“
Patys tyrėjai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti priešmokyklinio ugdymo kokybę, nes ankstyvas ugdymas duoda geresnių rezultatų vėliau. Ministras svarsto, kad išvis reikėtų ankstinti pradinį mokslą.
„Pradinę mokyklą padaryt 5 metų ir nulinę padaryti pirmąja. Įsitikinęs esu – iškart rezultatai bus geresni. Lenkai tai žymiai anksčiau padarė, Latvijoje yra 6 m. pradinė mokykla, mūsų – 4 metų“, – teigia A. Monkevičius.
Tiesa, staigių pokyčių ministras čia nežada. Tyrėjai dar ragina daugiau dėmesio skirti regionų mokyklų kokybei.
