Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.
Vos prasidėjus mokslo metams Mokolų gimnazija, esanti šalia Marijampolės, susidūrė su didžiuliu iššūkiu – lietuvių kalbos mokytoja pareiškė išeinanti iš darbo. Kolektyvui skubiai teko ieškoti pamainos.
„Skelbėme atranką, į visus įdarbinimo portalus teikėme informaciją, ir savais kanalais“, – kalba Mokolų progimnazijos direktorė Roma Raškevičienė.
Pažadėjusi per mėnesį mokėti 1200 eurų atlyginimą į rankas, gimnazija vargais ne galais surado vaikams naują mokytoją.
„Mokytojų noras turėti kuo daugiau pamokų vienoje mokykloje. Žmonės išeina, kur turi daugiau pamokų. Mokytojai turi ne vieną pareigybę, pasiūlome ir papildomo darbo, žmonės paprastai sutinka, tai skatina“, – teigia R. Raškevičienė.
O daugybė mokyklų Lietuvoje mokytojų neranda. Vien Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtoje specialioje interneto platformoje šiuo metu per šimtas laisvų darbo vietų pedagogams tiek didesniuose, tiek mažesniuose miesteliuose, kur į darbą pedagogą priimtų iškart. O realus mokytojų trūkumas esą dar didesnis.
„Deja, kreipėmės visais įmanomais keliais, į darbo biržą, skelbimai, feisbuke, tėveliai, pažįstami, negauname mokytojo Klaipėdoje. Nėra galimybių susirasti mokytojo“, – tvirtina lietuvių kalbos mokytoja iš Klaipėdos Lilija Bručkienė.
Jaunimas šio darbo esą vengia, mat jis ir atsakingas ir psichologiškai nelengvas, o atlygis vidutiniško dydžio, kurį norint susirinkti dažnam mokytojui tenka dirbti ir per kelias mokyklas.
„Tau reikia išgyventi, finansinė našta, priverstas keisti darbą arba papildomai užsiimti po darbo, kad gautum finansinės naudos. Čia dažno mokytojo situacija“, – sako buvęs mokytojas Artūras Lazauskas.
„Vidutiniškai mokytojas uždirba apie 900 eurų, čia didelis atlyginimas, jei dirba 36 val. per savaitę“, – kalba mokytojų profsąjungos atstovė Lilija Bručkienė.
„Krūviai dideli, mokinių daug, sudėtingos sąlygos dirbti, sunkiai surandame mokytojų, jų nėra, neparuošiama, kiek reikia“, – teigia Vilniaus profsąjungos atstovė Jurgita Kiškienė.
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai pripažįsta, kad dirbti mokytojais lietuviai nesiveržia. Ir nors dabartiniai mokytojai sensta, o į jų vietą ateina labai nedaug jaunimo, švietimo sistemos valdininkai didelės problemos dar nemato.
„Pagal mūsų duomenis, šiems mokslo metams ieškoma 70 mokytojų, tai švietimo pagalbos specialistai, priešmokyklinio, bendro ugdymo mokytojų tik 0,2 proc. tai tikrai nedidelė dalis“, – tikina viceministras Ramūnas Skaudžius.
Ministerija labiau susirūpinusi tik dėl lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų mokytojų, kad greitai šių dalykų pedagogų labai pritrūks. Tad šių specialybių studentams žada padidintas stipendijas, jei šie įsipareigos už jas atidirbti.
„Kas sudaro iš anksto sutartį su mokykla ar savivaldybe, įsipareigodami dirbti bent 3 metus per 5 metų laikotarpį, jiems stipendija padidinama 300–500 eurų“, – aiškina R. Skaudžius.
„Pradėję dirbti mokytojai tik 10–15 proc. lieka ilgiau. Nemaža dalis jaunų mokytojų po 1–2 metų palieka švietimo sistemą, skyles korpuse, nėra kam pakeisti, prašoma likti senjorus dirbti“, – teigia profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
„Tendencijos labai liūdnos, mokytojų vidurkis 55 metai, dauguma artėja prie 60. Po 5 metų mokytojų masiškai trūks. Mokytojų trūksta tiek, kad vadovai neįgyvendina ugdymo plano, pavyzdžiui, muziką pakeičia šokiu, ko daryti negalima“, – sako L. Bručkienė.
„Ministerija tik stengiasi užglaistyti situaciją ir gerinti statistiką, bet nekalba apie pokyčius giluminius, kurie keistų ugdymo kokybę, o mokytojas pagrindinis veikėjas ugdyme. Jei nepritraukiam jaunų stiprių žmonių į mokyklas, tuomet toliau skęstam“, – tvirtina profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada, kad kitąmet mokytojų atlyginimai kitąmet didės ir bus penktadaliu didesni už vidutinį atlyginimą šalyje, tačiau mokytojai skundžiasi, kad to maža, mat jau dabar jų realios pajamos smarkiai susitraukė dėl infliacijos.
