Viltis dėl vokiečių brigados Lietuvoje kol kas galime palaidoti. Ar matote kokių nors galimybių po metų ar dviejų matyti vokiečių brigadą čia arba per NATO viršūnių susitikimą susitarti dėl jungtinių pajėgų?
L Kasčiūnas: Čia yra mūsų gynybos interesas turėti brigadą, čia esminis gynybos ir atgrasymo instrumentas, bet reikia suvokti skaičiais. Šiandien Vokietijos ginkluotose pajėgose yra 35-40 tūkst. karių, jei mes norime turėti brigadą, kuri du kartus per metus keičiasi, mums reikia 15 tūkst. Vokietijos karių, mums reikėtų vos ne pusės Vokietijos karių. Šiai minutei vokiečiai neturi galimybių.
Jie stiprinasi, mes irgi darome visus namų darbus dėl infrastruktūros. Bręstantis klausimas yra išankstinis brigados ginkluotės dislokavimas Lietuvoje, kai amunicija vokiška, sunkioji ginkluotė vokiška iš anksto bus dislokuota Lietuvoje ir tada kariams teliks atvykti į Lietuvą. Tai labai sutrumpins reakcijos laiką. Tai yra pirmas žingsnis.
Bus NATO šalių ryžto į gynybos planus įtraukti daugiau savo pajėgų?
A. Januška: Čia esminis momentas – NATO pirmininkas pasakė, reikės visų NATO šalių sprendimo, nesvarbu, kada atvažiuos, spės atvykti ar ne, bet jeigu bus prasidėję konfrontacija, bus per vėlu ir tada reikės visuotinio sutarimo. Prie Vengrijos ir Turkijos galima abejoti ar bus visiškas sutikimas. Reikia optimizmo, bet aš esu tas skeptikas, kuris sako, kad reikia laikytis gynybos tarybos sprendimo, kad didelė dalis pajėgų turėtų būti Lietuvoje, nes tada bus galima gintis užpuolimo atveju.
Yra paprastas provokacinis scenarijus, visas Kremliaus planas padaryti provokaciją kažkur tranzitiniame koridoriuje, susprogdinti automobilį, traukinį ar panašiai, apkaltinti, kad mes susprogdinome, pateiks 24 val. ultimatumą, pasakys, kad turi įeiti kariuomenė lydėti krovinį.
Nebus pajėgumo, nebus konsensuso aktyvuoti NATO penktąjį straipsnį, nes nebus, ką. Bus provokacija iš Rusijos pusės, mes šioje situacijoje su Suvalkų koridoriumi esame skirtingi ir nepakanka kalbėti apie rytinį flangą. Yra gerai priskirti kai kuriuos dalykus, bet kol kas daroma per mažai. Per ateinantį NATO viršūnių susitikimą vokiečiai iš Slovakijos atveš 2 „Patriot“ baterijas, bet kai lyderiai išvažiuos, išsiveš ir baterijas. Čia ir yra visas skirtumas, kai pamatai, kaip mus gina ir kaip gina pasaulio lyderius.
Be gynybos planų Lietuva dar gali kažko tikėtis?
L. Kasčiūnas: Vienas variantas yra, kad tokios baterijos kaip „Patriot“ bent jau rotuotųsi Baltijos šalyse ir turėtų tvarkaraštį, kada jos būna Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, galbūt Lenkijoje, jei reikia, kad būtų rytinėje dalyje ir galėtų mus dengti. Čia „Patriot“ dislokavimas per NATO viršūnių susitikimą yra pavyzdys, kad galėtų būti pradžia tokio tvarkaraščio. Ar žinote, kad Vokietijoje tėra 12 „Patriot“ sistemų? Trys Lenkijoje, viena ar dvi Slovakijoje, viena Ukrainoje ir 5-6 Vokietijoje. Tai Vokietijoje 12, o visur kitur, išskyrus JAV, dar mažiau. Reikia gaminti naujas sistemas, o norint pagaminti „Patriot“ amuniciją reikėtų 4 metų.
