Prie projekto plušėję inžinieriai neslėpdami džiaugsmo švenčia patriotiškai mojuodami vėliavomis. Tiesa, jų dar laukia daug nelengvų užduočių.
„Po perkėlimo turime prijungti dujas, elektrą ir patikrinti, ar viskas gerai veikia. Tada dar atliksime daugybę krovininio erdvėlaivio testų ir tik tada jį paleisime į kosmosą“, – pasakojo paleidimo direktoriaus pavaduotojas Li Benqi.
Kinai kosmoso stotimi neapsiriboja. Žemės orbitą papildė dar vienas jų sukonstruotas palydovas. „Haiyang-2D“ mokslininkams padės atlikti įvairius vandenyno tyrimus, iš anksto numatyti katastrofas, stebėti vandenyno gyvūnų vystymąsi, palaikyti tvarų vandenyno išteklių naudojimą ir veiksmingiau reaguoti į klimato kaitą.
Palydovas buvo sukurtas Kinijos kosmoso akademijoje, o jį į orbitą išgabenusią raketą „Long March 4-B“ pastatė Šanchajaus kosminių skrydžių technologai. Praėjusiais metais Kinijos kosmoso pramonės veikla dėl pandemijos gerokai sulėtėjo. Tačiau šaliai sėkmingai susitvarkius su koronaviruso protrūkiu, palydovų gamyba vėl įgauna pagreitį.
