Kiek Lietuva turi vietų susirgusiems: miestų ligoninės vardija pajėgumus

O kiek gi iš viso didžiųjų miestų ligoninės pasirengusios priimti koronavirusu užsikrėtusių pacientų? Ir kas nutiktų, jei ligoniai nebetilptų į gydymo įstaigų palatas? Skirtingų miestų ligoninės vardija įvairius skaičius, kiek lovų yra parengusios COVID-19 pacientams, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Lietuvos ligoninių pajėgumų neatskleidžia. Užtat ministerija skelbia, kad medikams jau užsakė milijonus apsauginių priemonių, kurios Lietuvą turėtų pasiekti po poros savaičių.

Vilniaus Santaros klinikų infekcinę ligoninę juosiančią tvorą jau puošia padėka medikams. Ten jau dabar gydoma daugiausia COVID-19 užsikrėtusių lietuvių. Kaip teigia įstaigos vadovas, daugiausia vienu metu naujutėlėse palatose tilptų per šimtą koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Tačiau savaime suprantama, kad tiek vietų gali ir neužtekti.

„Net ir infekcinių ligų korpuse, kur yra 150 ligonių, galim neturėti pakankamo skaičiaus lovų epidemijai plintant. Tokiu atveju mobilizuosim papildomas lovas kituose skyriuose“, – sako Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius.

Jei pacientų atsirastų dar daugiau, sostinėje svarstoma pasitelkti ir Lazdynų ligoninę.

Tuo metu Kauno klinikinė ligoninė nenori atskleisti, kiek yra parengusi vietų pacientams, turintiems COVID 19 diagnozę. Neoficialiais duomenimis, apimtys čia būtų panašios kaip ir Vilniuje. 

Savo parengties neatskleidžia ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. 

Tiesa, papildomos patalpos Kauno regionui jau baigiamos įrengti Kulautuvoje, kur tilptų dar pusšimtis, tačiau nesunkiai sergančių infekuotų. Plečiamas ir Klinikinės ligoninės korpusas. O jei pacientų atsirastų daugiau nei lovų, juos esą galėtų priimti ir Kauno respublikinė ligoninė ir Kauno klinikos.

Klaipėdos universitetinė ligoninė sako jau dabar pasiruošusi priimti iki 200 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Pandemijai prispaudus lovų skaičių pajūrio medikai pasiryžę ir dvigubinti.

„Yra numatyta Respublikinės ligoninės vieną korpusą atlaisvinti, numatyta Šilutės ligoninė, jeigu reikės, mūsų regionui. Iš viso turbūt apie 400 lovų“, – pasakoja Klaipėdos ligoninės vadovas Vinsas Janušonis.

REKLAMA

Optimistiškiausiai, regis, nusiteikęs Panevėžio ligoninės vadovas.

„Infekcinę ligoninę galim išplėsti iki 120 vietų. Šitam pastate galim turėt iki 1300 vietų. Sudėkit skaičius – tikrai pakankamai“, – teigia Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas.

Skorupskas argumentuoja, kad ligoninė statyta sovietmečiu, o anuomet pastatai buvę labai dideli, todėl ir vietos daugiau. Visgi ligoninių vadovai neslepia, kad paskubomis įrengtos palatos tiktų nebent lengvai sergantiems pacientams. O modernios, vadinamos  neigiamo slėgio palatos, kur pacientai saugiai izoliuojami, tūkstančiais neskaičiuojamos.

Prireikus į pagalbą didmiesčiams būtų pasitelkta ir Marijampolė. Tiesa, jos ligoninės galimybės kuklios.

„Pirminiam etape lengvus pacientus galim priimti 8. Jeigu turėsim sunkių atvejų, galėsime maksimaliai priimti 20“, – kalbėjo Marijampolės ligoninės atstovė Virginija Tulevičiūtė.

Pats ministras Veryga nesako, kiek iš viso ligoninės yra pasirengusios priimti naująjį virusą pasigavusių pacientų. Jo žodžiais, viskas reliatyvu.

„Priklauso nuo to, kiek yra kitų pacientų gydymo įstaigose, dėl to ligoninės yra įpareigotos pasiruošti planus, jeigu reikėtų planinius pacientus išrašyti. Net jeigu pasakytume tą skaičių lovų, kuris šiuo metu yra neužimtas, dar nereiškia, kad jis toks ir būtų, jeigu reiktų priimti daugiau pacientų“, – sako ministras Aurelijus Veryga.

Savo ruožtu patys medikai skaičiuoja, vienu metu Lietuva pajėgtų gydyti iki 500 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. O dar maždaug 300 sunkios būklės ligonių pagalbą gautų reanimacijoje, tiesa, vietas reikėtų dalytis ir su kitomis ligomis sergančiais pacientais. Lygiai taip pat dalytis reikėtų ir plaučių ventiliacijos aparatais.

„Plaučių ventiliacijos aparatų yra apie 900 Lietuvoje. Planuojama įsigyti per Europos bendrąjį pirkimą 400“, – pasakoja A. Veryga.

Bėda ta, kad net maždaug 70 procentų iš dabar turimų aparatų jau dabar naudoja kiti pacientai. Vadinasi, net ir nupirkus žadėtuosius naujus, laisvų aparatų galimai nebūtų nė tūkstančio.

REKLAMA

Tuo metu ministerija skelbia gydymo įstaigoms iš Kinijos užsakiusi apsaugos priemonių. Sąraše – ir beveik 2 mln. respiratorių, arti šešių milijonų vienkartinių kaukių, 15 mln. vienkartinių pirštinių. Tiesa, šias priemones tikimasi gauti per dvi savaites. Į prekybos vietas jau iškeliavo ir 225 tonos dezinfekcinio skysčio. Ministerija dar planuoja pasirašyti sutartį su viena Lietuvoje veikiančių įmonių, kad ji gamintų ir tiektų testus koronavirusui nustatyti.

Na, o kol Lietuva vis laukia medicininių priemonių siuntų iš užsienio, ką gali, gaminasi pati. Privačios siuvyklos ir trikotažo bendrovės gauna užsakymus pasiūti kad ir paprastų, mediciniškai nepatvirtintų kaukių. Tokį pat užsakymą skelbėsi gavęs ir „Utenos trikotažas”.


Rašyti komentarą...
S
Senjoras
2020-03-23 11:11:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nebe laikas šunis lakint , kai reikia medžioti .
Atsakyti
0

n
nu
2020-03-23 11:11:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
ar valdžia turi proto,užsakė atseit daug ir viskas bus po poros savaičių,tai per tas pora savaičių kol lauksim visi medikai išeis iš rykiuotės,virusas plinta jau valandomis,kur jie buvo prieš pusantro mėnesio,jau tos arba kai tik viskas prasidėjo kinijoje,italijoje,tada jau reikėjo viską užsakyt,už 2 jų savaičių jau visi bus užsikrėtę
Atsakyti
0

D
Demo+kratija
2020-03-23 12:22:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Apsauginės priemonės sergantiems nebereikalingos, jiems reikalingos ligoninės, guolis,medicininė aparatūra, vaistai ir gydytojai. Visu tuo turėtų rūpintis organizuotai Europos Sąjunga ir NATO biurokratija. COVID-19 pademonstravo kas yra ta Europos Sąjunga ir kiek ji vieninga? COVID-19, kaip uraganas, išblaškė tą ''vieningą'' Europos Sąjungą po Europos nacionalinius krūmus, ir neaišku ar ji atsikurs tokia, kokia buvo iki uragano? Kur ta europinė parama ''vienas už visus, visi už vieną''. Kur valstybės politinės partijos ir dešimt tūkstančių nevyriausybinių asociacijų; ką jos 30 metų Lietuvoje veikė, veikia ir nuveikė, ir ar jos, iš vis, žino ką jos turi veikti? COVID-19 išaiškins ar Lietuva - demokratinė respublika de jure ar tik popierinės demokratijos respublika?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų