Kauno zoologijos sode – kraują stingdančios meilės serenados

O kaip gi gyvūnai prisipažįsta meilėje? Jų pasaulyje savi viliojimo ritualai, ir vien grėsmingų serenadų tikrai neužtenka. Pasitelkiami ir žmogaus nosiai specifiniai afrodiziakai ar keistai romantiškos vakarienės. Vieni gyvūnai prieš pasimatymą purve maudosi, kiti ne itin aromatingais kvepalais šlakstosi. Tik Lietuvos zoologijos sode meilės vaisiais džiaugtis gyvūnams uždrausta.

Kraują stingdančios meilės serenados aidi vasarį zoologijos sode. Dabar plėšrūnų poravimosi kulminacija. Ir gamtoje rujoja lūšys, lapės, vilkai. Vilkų ištikimybės savo šeimai derėtų ir žmonėms pasimokyti.

„Vilkai kartu gyvena ir vaikus veda – tai yra tos gaujos vilkų, visas vyksta mokymas jauniklių“, – sako Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Viliojimo ritualai: kaip meilėje prisipažįsta gyvūnai

O liūtai, kaip ir dera žvėrių karaliams, tikri ir meilės galiūnai – itin lytiškai aktyvūs, gali daugintis ištisus metus, o aktyviausiu periodu poruojasi net kas 15 minučių, tačiau vėliau palikuonimis nesirūpina, tik saugo ir gina savo būrio teritoriją.

Tigrai pateles kviečia garsiai riaumodami, tačiau apvaisinę taip pat palieka vienas auginti mažylius. Snieginiai leopardai gamtoje irgi vienišiai, bet atėjus poravimosi metui murkdami ir šnypšdami žavesio kerus skleidžia.

„Jis šaukiasi ją, ji ateina, jie vienas kitą laižo, toks tikras meilės metas – tai ne brutali tokia meilė, bet labai graži, švelni“, – pasakoja A. Grebliauskienė.

Daugelis žvėrių žymi teritoriją, o suartėjimo trokšdami pateles vilioja savais afrodiziakais.

„Kupranugariam ruja yra šiuo metu: vasario – kovo mėnesį. Kai patelės rujoja, patinai išskiria stiprų muskuso kvapą, ne tik su šlapimu, bet yra specialios liaukos pas dalį gyvūnų – patikėkit, tuo metu nuo jų nekvepia, o smirda, bet patelėm kvepia labai“, – teigia kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė – Brazaitienė.

O štai ožiai savojo haremo damas bando sužavėti labai jau specifiniais ritualais.

„Dauguma ožių šlapinasi ant barzdos – na, reikia pasikvėpinti einant pas damą“, – kalbėjo R. Pėtelytė – Brazaitienė.

REKLAMA

Kai kurie ožiai rujos metu ir švilpauja, o berberiniai avinai prieš pasimatymą purvo voniose išsimaudo.

Deja, meilės žaidimų trokštančių zoologijos sodo žvėrių visos romantiškos pastangos bergždžios, pasiglaustymai leidžiami tik per grotas, o meilės vaisių raškyti neteks – dėl artėjančios zoologijos sodo rekonstrukcijos poruotis gyvūnams neleidžiama.

„Nežaidžia meilės žaidimų, tik prisiminimais gyvena – patelės atskirtos nuo patino“, – sako R. Pėtelytė – Brazaitienė.

„Išvažiuos į kitus zoologijos sodus. Sulauks kito Valentino ir galės poruotis“, – pasakoja A. Grebliauskienė.

O roplių pasaulyje – palaima. Žaltys prigludęs prie pačios šono švelniais masažais lepina ir aplink rangydamasis meilinasi. Bepigu zoologijos sode, kai dviese, o gamtoje gyvatės ir žalčiai poruojasi pavasarį itin gausioje draugijoje susisukę į kamuolius.

„Patinas šliaužioja aplink patelę, jie susiveja į virvę, kasą, liežuvėlį kaišioja ir visokiais būdais bando atkreipti į save patelės dėmesį – tai vyksta labai gražiai, labai romantiškai“, – teigia Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė.

O kitų roplių – vėžlių ar driežų fizinis suartėjimas vyksta greitai ir net labai grubiai.

„Asistavimas trumpas ir poravimasis grubus, driežai, tarkim, patinas įsikabina į galvą, į kaklą ir patelė kartais net sužalojama, net žaizdelės padaromos“, – kalbėjo A. Pikūnienė.

Apuokai ūbauja – apie užimtą teritoriją skelbdami ir jau lizdą įsirenginėja. Jų tuoktuvės šiemet itin ankstyvos. O apuokų ir pelėdų patinėliai tikri džentelmenai, perinčiai patelei guolį nukloja grobiu.

„Tai būna smulkūs žinduoliai, peliniai graužikai, paukšteliai, pas mus tai mėsa. Mes padedam tą mėsą šiek tiek toliau, kad negestų lizde, tai jau patinas pasirūpina, kad patelė labai arti maisto turėtų“, – sako zoologė Rasa Mikuličienė.

Daugelis didžiųjų Lietuvos paukščių – gulbės, gandrai, ereliai susiporuoja visam gyvenimui – tik Valentino dieną dalis atskirai sutinka – dažniausiai šiltuose kraštuose.

O štai spalvingieji agaporniai ne veltui vadinami meilės paukščiais – jie vienas nuo kito atsiplėšti negali – visada būna poromis.


Rašyti komentarą...
D
Diedukas
2021-02-20 14:56:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Visi nori smaukst padaryt ir prieš gamtą kaip sakoma nepapisi, kažin kaip poruasis seimo brolerynas, o ši kart ten vistukiu yra visokiom plunksom, broilerių dar padaiguatas, nelabai ką sugebes
Atsakyti
-1

M
Manau
2021-02-28 18:13:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad tame broileryne Grazulis visom vistukem nuduos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų