REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo deklaracijų reikia pereiti prie veiksmų – taip pareiškė Gitanas Nausėda apie NATO įsipareigojimus rytų flange dislokuoti daugiau oro gynybos sistemų. Tik kiek prezidento kalbos pagreitins procesus, nežinia. Skambėjo ir pagyrimai Lietuvai.

Nuo deklaracijų reikia pereiti prie veiksmų – taip pareiškė Gitanas Nausėda apie NATO įsipareigojimus rytų flange dislokuoti daugiau oro gynybos sistemų. Tik kiek prezidento kalbos pagreitins procesus, nežinia. Skambėjo ir pagyrimai Lietuvai.

REKLAMA

O Kaune viešintis Lenkijos prezidentas Andžejus Duda paaiškino, kodėl jo šalis keičia taktiką ir prašo Vokietijos oro gynybos sistemas duoti ne jai, o Ukrainai. Vaizdo skambučiu į prezidentus kreipėsi ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis, jis dėkoja Baltijos šalims ir Lenkijai už paramą.

Net keturių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos – prezidentai renkasi į tarptautinį simpoziumą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Vienas iš „Kauno – Europos kultūros sostinės“ renginių skirtas Europos ateičiai ir vertybėms aptarti. Visgi svarbiausias uždavinys dabar – apsiginti nuo Rusijos agresijos, o itin daug dėmesio šiomis dienomis sulaukia lenkų prašymas, kad Vokietija žadėtų oro gynybos sistemų „Patriot“ perduotų ne jai, o Ukrainai.

„Žvelgiant iš karinės perspektyvos, būtų geriausia, jei šios raketos būtų dislokuotos tam tikru atstumu nuo Lenkijos sienos, Ukrainos teritorijoje. Jos užtikrintų geriausią įmanomą apsaugą tiek Ukrainai, tiek Lenkijai“, – teigia A. Duda.

REKLAMA
REKLAMA

Persigalvoti Lenkiją, anksčiau su džiaugsmu sutikusią žinią apie vokiečių dovaną, privertė incidentas praėjusią savaitę. Tuomet į Lenkijos teritoriją, Pševoduvo kaime, nukrito, tikėtina, Ukrainos oro gynybos raketa, bandžiusi numušti rusų raketą. Duda, beje, patvirtina, kad raketa buvo viena, o ne dvi.

REKLAMA

„Tyrimas vis dar vyksta, vyksta laboratoriniai tyrimai. Mano pozicija nepasikeitė – laukiame tyrimo išvadų, aš į jį niekaip nesikišu“, – kalba A. Duda.

Berlynas kol kas Lenkijos noro perleisti sistemas Ukrainai netenkina, nes baiminasi, kad tai padidins NATO dalyvavimą kare, nors Ukraina seniai ginasi vakarų ginkluote. NATO vadovas Stoltenbergas pareiškė, kad ginkluotės dalijimasis – nacionalinis sprendimas ir į tai nesikiš. Lietuvos prezidentas pabrėžia, kad oro gynybos didinimas itin svarbus visam rytų flangui, nuo deklaracijų po Madrido viršūnių susitikimo esą laikas pereiti prie veiksmų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalbame ne tik apie „Patriot“ sistemas, sieksime galimybių dislokuoti oro gynybos sistemas ir Lietuvoje. Kalbėsimės apie konkrečius oro gynybos sistemos elementus mūsų šalyje“, – sako G. Nausėda.

Tiesa, apčiuopiamo rezultato šios kalbos kol kas neduoda. O į renginio dalyvius Kaune nuotoliu kreipėsi ir Ukrainos prezidentas. Zelenskis ragina Europos Sąjungos šalis visiškai atsisakyti Rusijos dujų ir naftos.

„Esu labai dėkingas Baltijos šalių, Lenkijos vadovams už jų pasiūlymus, kurie pagrįsti ir protingi“, – tvirtina V. Zelenskis.

Zelenskis dar ir dar kartą pabrėžia, kad jo šalis kaunasi už europietiškas vertybes.

„Labai dažnai girdžiu tą patį klausimą – kaip Europa gali padėti Ukrainai? Žinoma, mes labai dėkingi už tai, bet ar nebūtų tiksliau klausimą formuluoti kitaip: Europa padeda sau, ne tik Ukrainai. Tai gelbsti ir pačiai Europai atsilaikyti prieš agresorių“, – teigia V. Zelenskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Zelenskio žodžiais, „Rusija pasmerkta žlugti“, nors vis dar turi raketų terorizuoti ukrainiečius.

„Turime išgyventi šią žiemą. Ukrainoje milijonai žmonių neturi šildymo ir elektros. Bet mes kalbame apie milijonus europiečių, kurie kenčia nuo Rusijos teroro“, – sako V. Zelenskis.

Vaizdo įrašu į lietuvius kreipėsi ir Europos Komisijos pirmininkė.

„Lietuva – antra pasaulyje pagal Ukrainai suteiktą humanitarinę pagalbą. Tokia maža šalis tapo puikiu pavyzdžiu visai bendrijai. Esame jums labai dėkingi“, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen.

O Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Vakarai turi toliau plėsti sankcijas agresoriams.

„Reikėtų plėsti sankcionuotų asmenų sąrašus. Reikėtų įtraukti karinės pramonės atstovus, pradėti kalbėti apie kitų Rusijos komercinių bankų, ypač „Gazprombank“, įtraukimą. Reikia kalbėti apie Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjus, asmenis, kurie švaistosi branduolinio ginklo grasinimais. Visus tuos sprendimus turime priimti, priešingu atveju, mūsų žingsniai bus per menki ir neturės rimto poveikio Rusijos veiksmams“, – kalba G. Nausėda.

Bendrija rengia jau devintą sankcijų paketą Rusijai. Tačiau šalys niekaip nesutaria dėl dujų kainų lubų. EK pasiūlyta 275 eurų už megavatvalandę riba netenkina pusės šalių, taip pat ir Lietuvos, nes toks kainų pikas fiksuotas vos kelias dienas rugpjūtį, taigi, veikiausiai problemos nespręstų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų