Bedarbių daugiau kaip 200 tūkst., bet dirbančiųjų trūksta: juos tenka vežtis iš užsienio

Lietuvoje daugiausia laisvų darbo vietų per trisdešimt metų – darbdaviai skundžiasi, kad nėra kam dirbti. Verslininkai piktinasi, kad žmonės mieliau renkasi pašalpą nei jų darbo vietą. O darbuotojus ginančios organizacijos atšauna – esą lenkti nugarą ir kentėti didžiulį darbo krūvį už mažas žmonės nebenori.

Užimtumo tarnyba tikina, kad šiuo metu labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, montuotojų, vairuotojų, slaugytojų. Tiesa, darbuotojų stygius jaučiamas ir po karantino atsigaunančiame paslaugų sektoriuje. 

Bedarbių daugiau nei du šimtai tūkstančių, o darbo rankų Lietuvoje vis tiek trūksta. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per ateinančius trejus metus vien Šiaulių regiono verslui trūks daugiau nei 4000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei vadovų.

Šiauliuose baldus gaminanti įmonė ruošiasi plėstis ir ieško net 200 darbuotojų. Ne tik aukštos kvalifikacijos profesionalų, bet ir paprastų darbininkų. Pasak įmonės vadovo, darbuotojus tenka gabentis iš Kirgizijos ir Kazachstano.

„Didžiausia problema, kad valstybė moka išmokas, tai darbuotojai gali sau leisti nedirbti ir, be abejonės, darbo užmokesčio klausimas. Esame pasiruošę į tai reaguoti ir didinti darbo užmokestį“, – sako „Vilmers“ įmonės vadovas Ovidijus Jalonskis.

Baldų gamybos įmonėje plušantis Airidas sako, kad jį motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir gera atmosfera.

„Ieškojausi tokio darbo, kuris man patiktų, pamačiau skelbimą, paskambinau. Pakalbėjom dėl pokalbio, viską parodė, patiko, pasibandžiau vieną dieną ir jau mėnesį dirbu“, – teigia jis.

O verslininkai nevynioja žodžių į vatą. Pasibaigus karantinui, jie norėtų spausti akceleratoriaus pedalą iki dugno ir įdarbinti kuo daugiau žmonių. Tiesa, galinčių ir norinčiųjų dirbti neranda.

Užimtumo tarnybos duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius birželį šoktelėjo iki 60 tūkstančių. O tai yra didžiausias darbuotojų poreikis per pastaruosius trisdešimt metų. Nors liepos pradžioje Užimtumo tarnyboje užregistruota daugiau nei keli šimtai tūkstančių bedarbių, verslininkai jų neprisikviečia.

„Darbo rinkai reikia kvalifikuotų darbuotojų. Ir ši tendencija yra keletą metų. Tai yra didžiąją dalį nedirbančių žmonių sudaro kvalifikacijos neturintys žmonės. Arba žmonės, kurių kvalifikacija neatitinka šiandienos darbo rinkos reikalavimų“, – aiškina Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Šiuo metu paklausios visos inžinerinės profesijos, trūksta gamybos operatorių, montuotojų, taip pat medikų, slaugytojų. Aktyviai darbuotojų ieško ir transporto sektorius.

„Tendencijos yra tokios, kad šiuo metu registruojama ir tokių darbo vietų, kurių darbuotojų reikia ne tik dabar, bet ir artimiausioje ateityje. O pasibaigus karantinui maitinimo sektorius atnaujina veiklą ir auga pasiūlymų šiuose sektoriuose veiklą“, – tęsia ji. 

REKLAMA

Maža to, darbuotojų stygių jaučia viešbučių ir restoranų savininkai. Verslininkas Zigmantas Dargevičius nuogąstauja, kad jau kuris laikas nepavyksta rasti virėjų, kambarinių, vadybininkų. Pasak Dargevičiaus, darbuotojų nevilioja ir 1000 eurų atlyginimas į rankas.

„Situacija su darbo jėga yra kritiška, sakyčiau baisi, nes žmonių trūksta visur. Tie, kurie buvo prastovose virš metų, jie dabar deda pareiškimus, žmonės atėję nesiorientuoja ir nustebę, kad jiems reikia dirbti, nes metus laiko gaudavo pusantro minimumo“, – sako jis. 

O darbuotojus ginančios profsąjungos atšauna, kad daug kas nebenori grįžti į paslaugų sektorių, mat jų nemotyvuoja atlyginimai. Esą darbo krūvis tik padidėjo, o algos per tą laiką taip ir nepasikeitė.

„Reikia pripažinti, kad iki pandemijos šis sektorius nebuvo pasižymėjęs oriomis darbo sąlygom ir gerais atlyginimais. Visada turėjome darbo ginčų nežmonišką kiekį, skundėsi ne tik mažais atlyginimais, bet ir neapskaitytais viršvalandžiais“, – kalba Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Ekonomistai įsitikinę – kai kurie darbuotojai išties priprato prie lengvai dalijamų pinigų, dėl to ir neskuba sugrįžti į darbo rinką.

„Mes jau kaip ir pripratome, kad jie čia pandemijos laikotarpiu taip lengvai buvo dalijami. Tačiau vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu, matyt, turėsime šiek tiek kitokią situaciją ir vėl bus įjungtos fiskalinės drausmės taisyklės, kurios pradės riboti biudžeto išlaidas ir tokių lengvų pinigų negalėsime garantuoti kaip valstybė“, – teigia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbas pamažu traukiasi visose šalies savivaldybėse – o labiausiai Palangoje, Ukmergėje, Kelmėje. Moterų registruotas nedarbas birželį mažėjo sparčiau nei vyrų, o tam įtakos turėjo ir po karantino atsigavęs paslaugų sektorius.


Rašyti komentarą...
M
Matas
2021-07-18 14:43:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tegul darbdaviai pasako, kiek moka, o paskui skundžiasi. Vergauti žmonės nenori
Atsakyti
-1

K
Kestas
2021-07-18 14:57:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kad darbdaviai linkę nekelti atlyginimų tai faktas,žmona dirba Max,po 12 val per dieną,4-dienas,po to 4iseigynes,ir ką gauna,500-550eur,tegul patys bosai pamėgina iš tiek pragyventi!ateina iš darbo rankų kojų nejaučia,tegul blin žlobai žmonems algas kelią,tada ir ras darbuotojų,o ne verks, kad jų nėra,priprato blin kad nugaras darbuotojai beveik už minimumą dirbtu...
Atsakyti
-3

V
Vytautas
2021-07-18 14:41:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai ka veikia uzimtumo tarnybos?Matomai,kad nieko neveikia,o tyk islaiko savo darbo vietas.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (57)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų