Bankai Lietuvoje brangina paslaugas, o žmonės jų paslaugų atsisako radę, kur pigiau

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto.

Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką. Jie neapsikentė nuolat didinamais mokesčiais už paslaugas.

„Pakeitėme, iš daug metų turėto banko perėjom. Dėl geresnių sąlygų. Paslaugas naudojam: banko sąskaitos, kortelės, skaitytuvai, kurie paslaugai būtini“, – sako įmonės komercijos direktorė Rita Cukurienė.

Už paslaugas įmonė bankui sumoka stabilų mėnesio mokestį bei tam tikrą dalį nuo kortelių skaitytuvu gautų pajamų. Be jo išsiversti įmonė negali, tačiau skundžiasi, kad šios banko paslaugos kaina kandžiojasi.

„Kortelių skaitytuvo mokame solidų procentą nuo gaunamų pajamų, plėšikiška imti pinigus už grynų pinigų išėmimą ir įdėjimą į bankomatą. Tai plėšikiška ir nelogiška. Mažai turime reikalų su grynaisiais pinigais. Išsinuomojant automobilį būtina palikti užstatą, tai patogiau naudojant banko kortelę. Šitą paslaugą įvedėme, nes patogu nuomininkui, bet mums brangi paslauga įmonei“, – pasakoja R. Cukurienė.

Per tris praėjusių metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 213 mln. eurų pelno. Tačiau šiemet jie vėl brangina paslaugas. Štai vienas bankas didina kortelių naudojimo mokesčius ir daugiau tenka mokėti ne tik už kortelės turėjimą, bet ir jos pakeitimą. Atsirado ir 5 eurų mokestis už „Smart ID" paskyros pakartotinį registravimą banke.

Tenka mokėti mokestį jau ir už grynųjų pinigų 10 tūkst. eurų įnešimo limito viršijimą. Kitas bankas nuo šio mėnesio didina grynųjų pinigų įnešimo ir išėmimo mokesčius. Brangina ir mokėjimo kortelių išdavimą bankų padaliniuose.

REKLAMA

Štai, ką sako gyventojai:

„Padedu indėlį, už aptarnavimą atskaito vietoje to, kad procentai augtų. Nusivyliau.“

„Kas tie 3 eurai, sako. Man tai 3 eurai reikalingi.“

„Viskas brangsta. Nemalonus dalykas.“

Komercinių bankų veiklą prižiūrinčio Lietuvos banko atstovai aiškina, esą skųstis nėra ko, Lietuvoje bankų paslaugų įkainiai gyventojams panašūs kaip ir kitose Baltijos šalyse, tik Lenkijoje mažesni. O sustabdyti įkainių kilimo Lietuvos bankas nepajėgus ir kaltina mažą Lietuvos rinką ir to esą nulemtą silpną konkurenciją. Padėti negali ir Konkurencijos taryba.

„Turint mažai rinkos dalyvių, tikėtis didelės konkurencijos mažai pagrįsta. Reikia ieškoti galimybių, kad Lietuvoje pradėtų veikti subjektai, kurie teikia paslaugas čia, atvyktų ir steigtųsi čia, kurie gali savo paslaugų krepšelį pasiūlyti ir kitose ES šalyse“, – teigia Lietuvos banko atstovas Marius Jurgilas.

„Nebūtinai didelės kainos ar skirtingos negu kitose valstybės reiškia pažeidimą. Jei išplėstume palyginimą, kiekviena nauja valstybė įneštų naują paketą, kainų krepšelį, visada rasime, kur kainos mažesnės ar didesnės, aplinkybių labai daug“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

Komercinių bankų atstovai aiškina, esą įkainius kelia siekdami užtikrinti aukštą paslaugų kokybę. Komercinių bankų vėl keliami įkainiai sudomino naujuosius Seimo valdančiuosius. Tačiau ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas prisipažįsta neturįs svertų stabdyti įkainių augimą, jis ragina viltis dėti į naująsias elektroninių mokėjimų įmones.

„Bankų akcininkų spaudimas uždirbti kuo daugiau pinigų esamomis aplinkybėmis bus stipresnis nei mūsų viešas spaudimas. Vienintelis priešnuodis – didinti konkurenciją, siekiant pritraukti naujus finansų rinkų dalyvius. Tai ilgas ir sudėtingas kelias. Lietuvos bankas ėmėsi reikšmingų priemonių pritraukti fintech įmones, jos muša įkainius didžiųjų bakų. Atėjo keli šimtai kompanijų, svarbu kad jos augtų ir plėstų paslaugas vartotojams“, – sako komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

REKLAMA

Visgi Lietuvos banko atstovai konstatuoja, kad naujoms mokėjimų įmonėms konkuruoti su didžiaisiais bankais sunku, jie teikia daug finansinių paslaugų ir taip išlaiko klientus, bet kartu kelia paslaugų įkainius.

„Tikrai rinkoje yra pigesnių variantų, imant pagal kiekvieną paslaugą atskirai. Vartotojas renkasi paketą, neis batono į vieną parduotuvę, o kefyro į kitą už 10 km. Eini į vieną, kur vidutiniškai pigiau“, – pasakoja M. Jurgilas.

O štai finansų ministerijos valdininkai kaltina pačius verslininkus, kad jie piktinasi Lietuvoje veikiančių bankų godumu, tačiau kažkodėl nesinaudoja užsienio bankų pigesnėmis paslaugomis.

„Kokios kliūtys trukdo rinktis pigesnes paslaugas kitų teikėjų. Kodėl renkamasi brangesnis krepšelis?“ – teigia finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Tokie valdininkų pasiūlymai finansų ekspertui Kęstučiui Kupšiui kelia šypseną. Jis perspėja, kad naujosios fintech įmonės turi ribotas galimybes, negali atlikti visų mokėjimų ir už visas paslaugas, tad ragina nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto.

„Milijonas eurų kasdien ištraukiamas iš Lietuvos vartotojų ir įmonių kišenių bus ir toliau traukiamas, kadangi neturime svertų. Nebūtinai valdžia juos turi parūpinti. Valdžia kapitalistinėje ekonomikoje aiškiai pasako, kad atiduodam šiuos svertus, nenorime šitos srities reguliuoti. Tik nedidelį įkainį nustatėme ir turi būti gerai“, – kalbėjo „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys.

Tačiau naujieji valdantieji valstybinio komercinio banko kūrimą įvardina kaip rizikingą ir per brangų valstybei, tad šio valstiečių projekto nesvarsto. O Konkurencijos taryba taip pat didelių vilčių dėl didesnės konkurencijos bankiniame sektoriuje nesuteikia, tik po poros mėnesių žada pristatyti pasiūlymus bent smulkiam ir vidutiniam verslui, kaip gauti finansavimą, kurio kratosi didieji komerciniai bankai.


Rašyti komentarą...
R
Robertas
2021-03-11 19:11:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Supraščiau kad uždirba 2mln. ir investuoja i sauguma bet kaip uždirba 230mln.tai absurdas ir dar kelia kainas,reikėtu nacionalizuoti tuos aferistus baigtusi isidirbinėjimas
Atsakyti
0

A
2021-03-11 18:52:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl šioje vietoje prezidentas tyli, gal jam paprasčiau skiepų grafikus sudarinėti.
Atsakyti
-1

B
Benas
2021-03-11 19:37:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jokie jie bankai.Jie tikrų tikriausi plėšikai.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (10)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų