Tokius duomenis atskleidė naujausias ESPAD tyrimas, kurio metu buvo analizuoti beveik 4800 Lietuvos moksleivių (vienodai merginų ir vaikinų) duomenys.
Rezultatai gąsdina
ESPAD (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) – didžiausias pasaulyje 15–16 m. amžiaus moksleivių (paauglių) psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas nagrinėjantis, kas ketverius metus atliekamas tyrimas pasaulyje, kuriame dalyvauja apie 40 Europos šalių. 2024 metų tyrime dalyvavo 37 Europos šalys, iš viso analizuoti daugiau nei 113 tūkst. mokinių duomenys.
„Turime didelę problemą su ankstyva, iki 13 metų, elektroninių cigarečių vartojimo pradžia. Alkoholio vartojimas tendencingai mažėja, bet vėlgi jo pabandymai yra ankstyvi.
Vienas aukščiausių rodiklių Europoje Lietuvai priklauso dėl migdomųjų ir raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimas. Ryškus kanapių vartojimo mažėjimas – stebimi mažiausi rodikliai nuo 2003 metų“, – trečiadienį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departament surengtoje konferencijoje situaciją apibendrino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorė Aelita Bredelytė.
Ji pridūrė, kad prie Lietuvos „vizitinės kortelės“ priskirtų ir psichologinę moksleivių savijautą. „Esame žemiau Europos Sąjungos vidurkio ir turime [nerimą keliančius] signalus“, – pastebėjo specialistė.
Tyrimo metu taip pat aiškintasi, kaip psichoaktyvių medžiagų vartojimui atsiliepia ir naujos priklausomybės kompiuteriniams žaidinimams, lošimams, socialiniams tinklams.
Blogesnė savijauta lemia didesnį vartojimą
Apžvelgdama skirtumus tarp merginų ir vaikinų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, mokslininkė nurodė, kad merginos dažniau patiria problemišką socialinių tinklų vartojimą ir yra rizikos zonoje:
„Jos turi žymiai prastesnė psichologinę savijautą, dažniau vartoja vaistus be gydytojo paskyrimo ir anksčiau pradeda vartoti alkoholio. Tuo metu vaikinai statistiškai dažniau vartoja kanapes ir dažniau patiria su elgesiu susijusių rizikų – impulsyvumas ir agresyvumas kartais yra didesnis.“
Be to, ji pridūrė, kad pirmą kartą bandyta ieškoti ryšio tarp psichinės būsenos ir minėtų medžiagų vartojimo.
„Lietuvoje ryškiai matoma, kad blogesnė psichologinė savijauta labiau lemia didesnį raminamųjų vaistų vartojimą, problemišką socialinių tinklų naudojimą ir elektroninių cigarečių vartojimą. Ir yapč tas ryšys labiau išreikštas tarp merginų“, – konstatavo profesorė.
Tiesa, Lietuva yra pateikiama kaip teigiamas pavyzdys organizuojant prevencines veiklas.
Pirmaujame pagal elektroninių cigarečių ankstyvą vartojimą
Plačiau aptarusi nikotino vartojimo tendencijas mokslininkė nurodė, kad, tyrimo duomenimis, bent kartą rūkyti gyvenime yra bandę 36 proc. jaunuolių.
„Pastarąsias dienas iki tyrimo, kas rodo tendencingą dabartinį vartojimą, rūkė beveik 20 proc. apklaustųjų. Kasdien teigė rūkantys beveik 7,5 proc. tirtų mokinių. Čia Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio, o pagal kasdienį rūkymą rodikliai labai artimi vidurkiui“, – komentavo ji.
Vis tik kita situacija stebima kalbant apie elektroninių cigarečių vartojimą. „Matome kylančią problemą – bent kartą gyvenime bandė rūkyti daugiau nei pusė tirtų mokinių. Per pastarąsias 30 dienų skirtingu dažnumu rūkė 26,5 proc., kasdien tokias cigaretes teigė rūkantys apie 15 proc. šešiolikmečių.
Čia turime problemų su ankstyvu pradėjimu – trečdalis jaunuolių teigė, kad bandė rūkyti elektronines cigaretes iki 13 metų amžiaus. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES, mus lenkia tik Estija, Latvija yra po mūsų“, – konstatavo A. Bredelytė.
Ji nurodė, kad pagal ankstyvą elektroninių cigarečių pabandymą ES vidurkį lenkiame dvigubai.
Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu yra nagrinėjamas ir dvigubas – paprastų su nikotinu ir elektroninių cigarečių – vartojimas: „Daugiau nei 14 proc. jaunuolių teigė, kad jie kasdien vartoja ir įprastas, ir elektronines cigaretes. Čia merginos lenkia vaikinus ir nors Lietuvos vidurkis panašus su ES, mergaičių vartojimo augimas kelia iššūkį Lietuvai.“
Mergaitės dažniau alkoholio pabandė iki 13-os metų
Tuo metu alkoholio vartojimo tendencija Lietuvoje gerėja. Pasak profesorės, tai turbūt atliepia ir priimtus politinius sprendimus.
„Visgi daugiau nei 70 proc. 16-mečių teigė, kad bent kartą gyvenime yra bandę alkoholio. Per pastarąsias 30 dienų daugiau nei 40 proc. jaunuolių teigė vartoję alkoholio. Tačiau paragauti ir jaustis apsvaigusiam yra skirtingi dalykai, tai daugiau nei 13 proc. tirtų moksleivių teigė, kad jautėsi apsvaigę nuo alkoholio“, – kalbėjo A. Bredelytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pagal surinktus duomenis mergaitės alkoholio dažniau pradėjo vartoti anksti – iki 13 metų: „Ankstyvą alkoholio pabandymą pripažino 35 proc. mergaičių, kai berniukų – 26 proc.“
Taigi nors bendras vidurkis pagal alkoholio vartojimą yra panašus į kitų Europos moksleivių, mokslininkės pastebėjimu, mergaičių ankstyvas pabandymas Lietuvą vėlgi išskiria.
Tiesa, vertinant prisigėrimo rodiklį, kai vienu metu suvartojama 5 ar daugiau alkoholio vienetai, Lietuvos rodikliai gerokai žemesni nei ES vidurkis – jei jis siekia virš 30 proc., Lietuvoje yra 17 proc. „Bet vėlgi galima matyti, kad merginos dažniau pripažįsta sunkaus apsvaigimo atvejus“, – konstatavo A. Bredelytė.
Ryškiausia problema tarp paauglių – šių vaistų vartojimas
Itin gąsdinanti situacija yra dėl migdomųjų ir raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo vartojimas. Pasak mokslininkės, ši tendencija ryški ne vien šios duomenų rinkimo bangos metu.
„Bent kartą šių vaistų be gydytojo paskyrimo pripažįsta vartoję 29 proc. tirtųjų, merginų skaičius yra tikrai didelis – daugiau nei 36 proc. Berniukų tuo metu yra kiek mažiau – 21 proc. Matome, kad tai yra ryškiausia Lietuvos rizikos zona – rodiklis dvigubai viršija ES vidurkį, kuris siekia 14 proc. ir pirmaujame ne pirmąją duomenų rinkimo bangą“, – konstatavo A. Bredelytė.
Jaunuoliai pripažino, kad dažniausiai šių vaistų gauna namuose, iš šeimos narių. „Tad būtent suaugusieji turėtų būti pradedami šviesti dėl receptinių raminamųjų ir migdomųjų pavojų juos vartojant ankstyvame amžiuje“, – įspėjo ji.
Kanapių vartojimas – mažiausias nuo 2003 m.
Tuo metu kanapių bent kartą gyvenime teigė vartoję kiek daugiau nei 11 proc. jaunuolių, tačiau per pastarąsias 30 dienų iki tyrimo vidurkis nesiekė 4 proc.
„Nuo 2003 m. šie skaičiai statistiškai reikšmingai mažėja. Tad tendencija priešingai nei kai kurios kitos rizikos yra pozityvi. Lyginant su Europos Sąjunga irgi atrodome neblogai“, – komentavo mokslininkė.
Pagal naujųjų psichoaktyvių medžiagų, inhaliantų ir kitų medžiagų vartojimo tendencijas situacija Lietuvoje yra panaši kaip kitose Europos šalyse:
„Kažkokio išskirtinio augimo nėra, apie 5 proc. jaunuolių bent kartą gyvenime yra bandę inhaliantus, o 2,5 proc. – naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
