Ministrė siūlo lengvinti verslo sąlygas naujokams – dvejus metus įmones atleisti nuo pelno mokesčio. Premjerė ir finansų ministrė tokių naujovių neatmeta ir ruošiasi svarstyti.
O profsąjungos jau taria griežtą ne – mažinant mokesčius imigrantams ir grįžtantiems emigrantams regi dirbančių lietuvių diskriminaciją ir jei jau mažinti mokesčius, tuomet siūlo visiems vienodai. Maža to, baiminamasi, kad prisivilioję pigios darbo jėgos darbdaviai įšaldys atlyginimus lietuviams.
Panevėžietė Justina Norvegijoje pragyveno 4 metus. Dirbo įvairius darbus – ir žuvų dorotoja, ir valytoja, ir mokytoja. Prieš pusantrų metų nusprendusi, kad gana klajoti po svetimus kraštus, grįžo į Panevėžį. Susitaupiusi užsienyje pinigų, moteris įkūrė renginių studiją. Justina sako, kad pradžia buvo labai sunki, ypač, kai ateidavo laikas susimokėti mokesčius.
„Esi jaunas, pasirenki dirbti pagal svajonę, siekti tikslo, bet sumoki mokesčius, o tada paskolą gauti sudėtinga“, – pasakoja studijos įkūrėja Justina Kreivė.
Moteris nesigaili, kad grįžo į Lietuvą, tačiau sako, kad verslo pradžia būtų lengvesnė, jei biurokratiniai reikalavimai ir mokesčiai būtų mažesni.
„Verslas iš pradžių negeneruoja didelių pinigų, Norvegijoje dirbau ir grožio srity, iki tam tikros sumos nemoki mokesčių, nėra tiek prižiūrinčių instancijų, higienos normos, įsivažiavimui Norvegijoje lengviau“, – kalba Justina.
O ministrė Aušrinė Armonaitė skuba tokiems emigrantams į pagalbą. Vietoje 20 proc. ar net 32 proc. GPM jiems siūlo keliskart mažesnį tarifą – 8 proc. Vienintelė sąlyga – užsienyje praleisti mažiausiai 5 pastarieji metai.
Beje, tokią pačią penkerius metus galiosiančią lengvatą ministrė siūlo ne tik į tėvynę grįžusiems lietuviams, bet ir Lietuvoje dirbti panorusiems imgrantams iš trečiųjų šalių.
„Pagrindiniai mūsų pasiūlymai – įmonėms ir smulkiam, vidutiniam verslui, kad jie būtų motyvuoti augti. Yra pasiūlymų, kaip padėti įmonėms pritaukti sugrįžtančią diasporą“, – teigia A. Armonaitė.
Ministrė siūlo ne tik imigrantams mažesnius mokesčius, bet ir jų šeimos nariams privalomą sveikatos draudimą. Darbdaviai tokių naujovių laukia išskėstomis rankomis.
„Pasiūlymai, kurie skatintų talentų grįžimą lietuvių emigrantų ar trečių šalių talentai, yra sveikintini, aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai yra vertybė mūsų ekonomikai ir valstybei“, – tvirtina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Armonaitės siūlomas naujoves išgirdę profsąjungų vadovai griebiasi už galvų. Jie tvirtina, jog tai – imigrantų ištroškusių darbdavių užsakymas, kurie, užuot didinę lietuviams algas ir gerinę darbo sąlygas, laukia pigios ir nuolankios darbo jėgos iš užsienio. Tiesa, kyla grėsmė, kad prisivilioję pigios darbo jėgos darbdaviai įšaldys atlyginimus lietuviams.
„Kiek bebūtų diskusijų apie emigraciją, darbuotojų pritraukimą iš kitų šalių, dažniausiai sueina į pigios darbo jėgos atsivežimą į Lietuvą“, – sako profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tiesa, Armonaitė mėgina raminti, esą mokesčių lengvatomis galės pasinaudoti tik aukštos kvalifikacijos imigrantai. Tačiau opozicijos atstovai tuo netiki, mat lengvata galiotų gaunantiems vidutinę įmonės algą, kuri gali būti ir minimali. Be to, jie įtaria, kad ministrė jau rūpinasi artėjančiais Seimo rinkimais, mat dalis jos siūlomų lengvatų yra skirtos emigrantams, o ji pati yra išrinkta būtent užsienio lietuvių apygardoje.
„Tai absurdas, diskriminacija, kažkas iš Kosta Rikos, Prancūzijos ar Vokietijos mokės mažesnius mokesčius negu tą patį dirbantis lietuvis? Nematau jokios logikos, tik grubią diskriminaciją“, – tikina Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Pritraukti talentus reikia, bet darbo ministerijos nematom, tik trukdo Vyriausybei teikti mokesčių reformą, tokia kakofonija neatrodo gražiai“, – kalba Seimo narys, demokratas Tomas Tomilinas.
Nors profsąjungos ir socialdemokratinių pažiūrų politikai Armonaitės siūlymus deda į šuns dienas, premjerė su finansų ministre jų neatmeta ir ketina svarstyti bendrame mokesčių reformos pakete.
„Bus pasiūlymai įvertinti Finansų ministerijos, negaliu atspėti, kuriuos ji nuspręs atsižvelgti, kiek liks diskusinių Vyriausybėje, tada diskutuosim“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Lengvatos turi turėti prasmę. Jei jos prisideda prie ekonomikos augimo, investicijų skatinimo, jos galimos, ir mūsų pakete yra paskatų, klausimas, kiek jos kainuoja, reikia įvertinti“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat siūlo mokestines lengvatas naujoms įmonėms – 0 pelno mokesčio tarifą taikyti ne vienerius kaip dabar, o pirmus dvejus veiklos metus. Taip pat siūlo, kad daugiau nei 300 tūkst. eurų pajamų per metus gaunančių įmonių pelnas iki 40 tūkst. eurų būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o 15 proc. tarifas būtų tik virš šios ribos.
