Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas. Tyrimą pradėjo ir prokurorai.
Romualdas Kauno ligoninėje guli dėl legioneliozės. Vyras vardija pirmuosius simptomus: esą iš pradžių atsirado kosulys, temperatūra pakilo virš 37-ių laipsnių. Po to būklė toliau blogėjo.
„Ant rytojaus 39,5, o dar šeštadienis. Dešimt metrų čiut galėdavau paeiti. Kosulys, tai karšta, tai šalta, drebulys“, – pasakoja Romualdas.
Vyras mano, kad liga užsikrėtė namuose.
„Kur aš daugiau galėjau užsikrėsti, tik namuose. Aš tuo karštu vandeniu, kai nesimaudau, atsisuku tokį, temperatūra nei karštą, nei šaltą“, – kalba Romualdas.
Kitas pacientas Alvydas aukštą kūno temperatūrą pajuto daugiau nei prieš savaitę, nuo praėjusio antradienio dienas leidžia palatoje.
„Apie 40 laipsnių, bandžiau tabletėmis, tai numušiau nedaug. Praktiškai 38, 39, taip ir laikėsi. Kada čia atvažiavau padarė tyrimus, tada legioneliozė ir palučių uždegimas“, – sako Alvydas.
„Šiai dienai infekcinių ligų skyriuje yra šeši pacientai, jų būklės tikrai nėra sunkios. Jie yra sveikstantys, nes jau gydomi nuo prasiėjusios savaitės. Mūsų reanimacijoje yra du pacientai, vienas iš jų yra virš 80-ies metų ir taip pat būklė yra gerėjanti, ir planuojama grąžinti į skyrių, kitas yra virš 70-ies metų ir jo būklė tikrai yra labai sunki, bet jis turi labai sunkių gretutinių ligų“, – komentuoja Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė.
Su legionelioze Kaune mirė 4 žmonės. Skaičiuojama, kad vieną mirtį tikrai sukėlė pati legioneliozė, o likę neišgyveno dėl gretutinių ligų, tačiau jų būklei įtakos turėjo ir į organizmą patekusi bakterija.
„Vienas pacientas mirė tikrai ne dėl legioneliozės, nes jam buvo infarktas, kitas pacientas jam buvo legioneliozė kartu su COVID-19 infekcija ir tai buvo labai garbingo amžiaus žmogus su daug gretutinių ligų. Vienas pacientas tikrai mirė dėl sunkios legioneliozinės pneumonijos, ir ketvirtojo paciento tyrimai tęsiami“, – kalba A. Mickienė.
Visų neišgyvenusių pacientų amžius svyravo nuo 50 iki 90-ies metų.
„Niekada, kaip dirbu, 25 metai, protrūkio nėra buvę“, – sako A. Mickienė.
„Apskritai primas kartas. Per pastaruosius 10 metų iš viso buvo 118 atvejų, 17 mirčių. Mes dabar per vieną situaciją turim 22 atvejus“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Į situaciją pagaliau sureagavo ir Sveikatos apsaugos ministras. Epidemiologams įtarimų kelia tai, kad šia klastinga liga užskrėtė ir Kauno miesto, ir pakaunės gyventojai, buvo tikrinamos įvairios versijos, kaip bakterija galėjo plisti, tačiau dabar specialistai pirštus beda į vieną variantą.
„Garliavos siurblinėje, rezervuaruose, buvo pagal planą buvo atliekami profilaktikos darbai ir dabar yra tiriama versija, kad tai galėjo būti priežastimi. Sutapę darbai ir nukritusi temperatūra tiekime galėjo tas sutapimas duoti tokį rezultatą“, – aiškina A. Dulkys.
„Taip, čia yra Kauno vandenų, Vičiūnų vandenvietė, jeigu mes kalbame konkrečiai apie Garliavą. <...> Ji aptarnauja ir kitas miesto teritorijas, Aleksotas, yra ir Vilijampolės dalis“, – kalba Visuomenės sveikatos centro atstovė Orina Ivanauskienė.
Ministras bando raminti gyventojus, esą visi vandens mėginiai iš butų, pastatų įvadų, rezervuarų bus arba jau yra paimti, o tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti kitą savaitę. Vandens temperatūra buvo padidinta.
„Galima būtų teigti, kad šiuo metu maudytis, gerti ir daryti visus kitus dalykus yra saugu“, – sako A. Dulkys.
„Šiandien kalbėta su Kauno vandenimis, išsiųstas raštas, prašant atlikti būtent visų Kauno vandenvietės geriamojo vandens rezervuarų, laboratorinius tyrimus dėl legionelės nustatymo, kad pasižiūrėti, kokia yra situacija, ne vien tik tai Vičiūnų vandenvietei“, – teigia O. Ivanauskienė.
Nacionaliniam sveikatos centrui taip pat kyla įtarimų, kad užmiršta legioneliozė Kaune ir prie jo galėjo išplisti, nes buvo bandoma taupyti.
„Yra nepakankama kontrolė būtent daugiabučių namų gyvenamųjų bendrijų šilumos punktų. Mes visi žinom, kokios yra energetikos kainos ir visi žmonės yra linkę taupyti“, – tvirtina visuomenės sveikatos centro vadovas Vaidotas Gruodys.
Patikrinimą pradėjo ir Kauno apygardos prokuratūra. Esą kyla abejonių ar Kauno rajone bei Kauno mieste vandenį tiekiančios įmonės, o taip pat institucijos, atsakingos už vandens tiekimo kontrolę, ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias legioneliozės protrūkiui.
„Klausimas, ar ta temperatūra buvo palaikoma tokia, kokia reikia. Ar čia neatsitiko taip, kad buvo pataupyta dėl to, kad pabrango energija ir jeigu taip, tai reikštų, kad mes tiesiog: nesuveikė sistema ir nebėra tos epidemiologinės priežiūros“, – kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras mano, kad Sveikatos apsaugos ministerija turėtų greičiau reaguoti į tokius protrūkius.
„Kai pasipylė skaičiai šitie didesni, reikėjo iš karto pasakyti, komunikuoti ir visuomenei pranešti, kokios priemonės, kaip reikėtų pasisaugoti, ką reikėtų daryti, kaip elgtis, nes kai kurių dalykų žmonės gali išvengti“, – tikina A. Veryga.
Legioneliozė – plaučių uždegimo rūšis, kurią sukelia bakterijos. Maždaug vienas iš dešimties susirgusiųjų šia liga miršta. Šios bakterijos plinta per vandens dulksną. Liga nėra perduodama vienam žmogui nuo kito ar geriant vandenį. Aukštesnėje nei 50 laipsnių temperatūroje bakterijos gyvuoja, tačiau nebesidaugina. Bakterijos žūva, kai vandens temperatūra pakyla virš 65 laipsnių.
