Gražulis apie bandymą Seime panaikinti neliečiamybę: „Aš kalėjimo visai nebijau“

Naujosios kadencijos Seimas jau ėmėsi dviejų parlamentarų neliečiamybių naikinimo klausimo. Į Seimą atvykęs generalinis prokuroras prašo jas naikinti „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamam darbiečiui Vytautui Gapšiui ir pernai valstiečių nuo teisėsaugos apsaugotam Seimo skandalistui Petrui Gražuliui. Pastarasis optimizmo šįkart nerodo ir sako pasiryžęs sėsti į kalėjimą.

Pernai pusei valstiečių susilaikius, Petro Gražulio neliečiamybė panaikinta nebuvo, tačiau dabar, kai daugumą turi dešinieji, Gražulis sako susitaikęs, kad jos neteks.

„Aš, pavyzdžiui, kalėjimo visai nebijau. Jaunystėje sėdėjau, dabar, man atrodo, ir maitintų geriau, ir sąlygos geresnės būtų. Manęs sovietmečiu bijojo. Nu, o dabar daugiau gaidukų. Ai, oi ne, dabar išvis nėra gaidukų lageriuose, jie visi, kaip čia pasakyt, laisvėje“, – sako Seimo narys Petras Gražulis.

Prokuratūros duomenimis, Petras Gražulis rūpinosi bendrovės „Judex“ reikalais, kai prieš penkerius metus Rusijos pareigūnai bendrovės gamintuose koldūnuose aptiko listerijos bakterijų. Tuomet, anot teisėsaugos, Gražulis įmonės problemas sprendė bandydamas paveikti ir mūsų šalies veterinarijos tarnybos vadovą. Taip pat vyko į Rusiją, kur sutarė su vienu šios šalies specialistu, kad šis veiks įmonės naudai, o bendrovės vadovybei aiškino, kad rusams reikia duoti kyšį. Nustatyta, kad iš „Judex“ firmos jis ir pats gavo naudos.

„Beveik dvejus metus neatlygintinai naudojosi šios bendrovės lizingu įsigytu automobiliu „Lexus“, kurio vertė 32 tūkstančiai, už šios bendrovės lėšas savo ir kitų asmenų naudai įsigijo kuro už daugiau nei tūkstantį eurų, du kartus asmeniškai, bet vieną kartą kartu su kitu asmeniu pasinaudojo šios bendrovės pirktais lėktuvo bilietais, bendra suma už bilietus daugiau nei 1100 eurų. Laikotarpyje nuo 2015 rugsėjo 25 iki 2016 kovo 11 iš bendrovės sąskaitos per 4 kartus gavo 1800 eurų“, – pasakoja Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Pats Gražulis neigia daręs ką nors neteisėto ir tyrimą vadina politine byla. Pernai jo neliečiamybė buvo išsaugota keliolikai valstiečių susilaikius. Ir nors šios kadencijos valdantieji ketina balsuoti už neliečiamybės naikinimą, dalis valstiečių abejonių dėl bylos dar neišsklaidė.

REKLAMA

„Aš suprantu, kad tai yra dalinai politinis susidorojimas, dabar žinome, kas yra valdantieji ir kas labai troško to Gražulio neliečiamybės panaikinimo. Jeigu yra įtariama kažkokia nusikalstama veika, įtariama daugiau negu vienas asmuo, tai juk teisiškai galima vieną asmenį atskirti iš šio tyrimo, kuris turi teisinę neliečiamybę, o kitus asmenis galima kviesti į apklausas, galima teikti jiems nuosprendžius išsiaiškinus ar kažką, ir šiuo atveju visa tai yra nepadaryta“, – teigia „Valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas.

Kodėl teisėsauga atsakomybėn negalėjusi patraukti Gražulio netęsė tyrimo kitų byloje minėtų asmenų atžvilgiu – generalinis prokuroras atsakyti negalėjo.

„Aš manau mūsų institucija privalės, ypatingai, jeigu bus duotas sutikimas, tikrai privalės aiškiau paaiškinti kokia gi yra situacija, kaip jūs ir minėjote, ir kitų įtariamųjų atžvilgiu ir kitų proceso dalyvių“, – kalbėjo E. Pašilis.

Tačiau ir į kitus klausimus Pašilis atsakyti vargiai galėjo.

„Negalėčiau atsakyt, kadangi neturiu po ranka procesinių sprendimų. Negalėčiau pačios formuluotės jums tiksliai įvardint. Jūs galite apie tai atskirai pasidomėti, tikrai bus atsakyta“, – sako E. Pašilis.

Tačiau Gražulis ne vienintelis Seimo narys, dėl kurio Pašilis atvyko į Seimą. Jis prašo panaikinti ir jau teismų slenksčius minančio darbiečio Vytauto Gapšio imunitetą.

Gapšys jau porą metų mina teismo slenkstį vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ korupcijos byloje. Darbietis įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.

„Tiek už asmenišką balsavimą „už“ Seime priimant UAB koncernui „MG Baltic“ naudingus politinius sprendimus, tiek už išimtinę padėtį, palankumą, ateityje Seime priimant koncernui naudingus politinius sprendimus, Raimundui Kurlianskiui pažadėjus, sutarė priimt didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, būtent 12 tūkstančių, 100 eurų“, – pasakoja E. Pašilis.

REKLAMA

Pats Gapšys, šiuo metu esantis saviizoliacijoje, kaip ir Gražulis, sako tikintis, jog parlamentas jo neliečiamybę panaikins, tačiau taip pat teigia, kad byla yra politinė.

„Jinai buvo politizuota akivaizdžiai, nes iki paskutinio momento pačios teisėsaugos institucijos, šiuo atveju STT pareigūnai ir visi kiti sakė, kad nėra pakankamai medžiagos jokios, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – teigia V. Gapšys.

Tiek Gapšio, tiek ir Gražulio neliečiamybės klausimais Seimas sudarė tyrimų grupes. Jos turės pateikti išvadą ar siūlyti parlamentui naikinti kolegų imunitetą.

„Nežinau kas dėl Gražulio pasikeitė, Seimas savo poziciją yra išreiškęs, jeigu kažkas pasikeitė, tai išklausysim tuos pokyčius, o dėl pono Gapšio tai matyt reikia leisti procesą pabaigti, jau finišo tiesioji“, – kalbėjo Laikinasis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Aš linkiu ir kolegoms Gapšiui ir Gražuliui savo tiesas įrodinėti teisėsaugos institucijose, o ne Seimo  salėje, prisidengiant Seimo nario mandatais“, – sako Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Už neliečiamybės naikinimą kiekvienu atveju privalo balsuoti bent 71 parlamentaras. Valdantieji kol kas nežino ar pavyks tiek surinkti.

„Yra iššūkių su kaip čia pasakyti, pandemijos akivaizdoje, su darbu Seime, kai kurie kolegos yra priversti izoliuotis, tai manau čia nebent toksai galėtų būti trikdis“, – pasakoja Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Tyrimų komisijos savo darbą privalės baigti iki gruodžio 23-osios.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų