NT rinkoje pastebi naują burbulą: jei taip toliau, kainos dar kils

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Nepaisant antrosios koronaviruso bangos ir karantino lietuviai šluoja nekilnojamąjį turtą, perka butus, namus ir sklypus. Vien per spalį sostinėje parduota 650 butų – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. O lapkričio pradžioje, paskelbus karantiną, butų pardavimas vis tiek neapstojo. Gyventojų noro įsigyti butą sostinėje nesustabdė ir padidėjusios nekilnojamojo turto kainos.

„Šiuo metu turime duomenis iki praėjusios savaitės pabaigos, yra parduota apie 350 butų, tai jeigu išsilaikytų panašus pardavimo tempas, turbūt turėsime apie 450 butų parduotų Vilniaus mieste. Galbūt truputėlį daugiau ar mažiau“, – sako ,,Inreal“ grupės Investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Paskolos karantino akivaizdoje: prašo didesnio įnašo ir atsargiau vertina pajamas

Karantino akivaizdoje kreditavimo ekspertai ragina gyventojus būti atidesnius, mat jau dabar ekspertai įžvelgia pirmuosius nekilnojamojo turto burbulo ženklus. Esą auganti paklausa ir toliau pučia būstų kainas.

„Šiandien jau matome, kad netgi vertintojai nebegali įvertinti tų nekilnojamųjų turtų tiek, kiek bando gauti pardavėjai. Tai šitoje vietoje labai didelis iššūkis yra pirkėjams, nes jeigu jie to neįvertina, tada papildomai gaunasi, kad reikia daugiau primokėti už būstą, nes bankas nefinansuoja to pavadinkime didesnės kainos nei vertintojai įvertina“, – pasakoja Nepriklausomas kredito ekspertas Marius Jansonas.

„Burbulo formavimąsi lengviausia pastebėti burbului sprogus. Tai yra remtis pavienių mėnesių ar savaičių duomenimis ir sakyti, kad va, jau susiformavo burbulas nederėtų, pataikyti galima, bet pataikymas nėra loginė išvada“, – teigia T. S. Kvainickas.

REKLAMA

Bankai giriasi nemažinantys kreditavimo apimčių ir darbo turintys į valias. Tiesa, karantino akivaizdoje gyventojų, perkančių būstą, jau dabar bankai prašo didesnio pradinio įnašo – nebe 15 procentų, bet ir 20, ir 30 procentų, atidžiau yra vertinamos ir gaunamos pajamos.

„Seną statybą perkant, priklausomai nuo pačios statybos, gali paprašyti ir didesnės nuosavų lėšų dalies ir nieko nestebina, kad reikia ir 20, ir 30 procentų turėti savo įnašą, nes jie skaičiuoja pagal savo metodikas“, – kalbėjo ,,Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.

SEB banko Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė pripažįsta – bankų paskolų prašymų yra kaip niekada daug. Šių metų trečią ketvirtį banko suteiktų paskolų suma palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu augo net 16 procentų. Tiesa, didesnio pradinio įnašo gyventojų prašoma tuomet, kai šie perka nebe pirmąjį būstą, o pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą skirtą poilsiui, būstą investicijai ar nuomai.

„Nuosavo turto įnašą apsprendžia pats įsigyjamas turtas, kokiam tikslui jisai yra skiriamas, na , ir žinoma, kliento rizika gali būti įvertinta, susijusi su jo pajamų stabilumu“, – sako SEB Baltijos šalių  mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, kol kas sunku prognozuoti, kaip ateityje keisis nekilnojamojo turto kainos ir kiek jos kils. Skaičiuojama, kad štai praėjusiais metais butų kainos pagrindiniuose šalies miestuose vidutiniškai augo 7 procentais.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad situacija nekilnojamojo turto rinkoje yra akylai stebima.

REKLAMA

„Jei mes matome, kad kažkurioje srityje kaista situacija, Vilniuje NT kainos šauna labai smarkiai ir šovimo priežastis bankų paskolos, tai mes galime tiesiog išskirti Vilniaus regioną ir griežtinti atsakingo skolinimosi nuostatas, kaip pajamų santykis su grąžinamomis įmokomis, bet, sakau, čia kas būtų, jei būtų“, – pasakoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Tiesa, priežasčių, kodėl karantino akivaizdoje tautiečiai ir toliau drąsiai perka nekilnojamąjį turtą, yra ne viena. Turėdami laisvų pinigų lietuviai renkasi nekilnojamąjį turtą kaip investiciją, kuri garantuoja finansinį stabilumą.

„Lietuviai vis tiek yra konservatyvūs investuotojai, jeigu turi kažkokį lišną eurą, tai dažnas tikrai pagalvoja apie nekilnojamojo turto įsigijimą ir tas Europos Sąjungos numatomas skatinimo planas turbūt suponuoja numatomą didesnę infliaciją ir vienas saugesnių būdų apsaugoti pinigus yra nekilnojamas turtas“, – teigia M. Čiulada.

„Dalis sektorių: informacinių technologijų, logistikos jie nepatyrė finansinių problemų ir galėjo sau leisti dalyvauti NT rinkoje. Kai mes kalbame apie pardavimus Vilniaus mieste – 600 ar 500 butų, tačiau Vilniuje gyvena virš 600 tūkst. gyventojų, tai vienas butas 1000 gyventojų nėra didelis skaičius“, – kalbėjo T. S. Kvainickas.

Registrų centro duomenimis, šiemet iš viso per sausio-spalio mėnesius visoje šalyje įregistruota beveik 27 tūkstančiai butų pardavimų – o tai visgi dešimtadaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.


Rašyti komentarą...
L
LP
2020-12-04 10:44:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
tokiu laiku dar paskolas ima
Atsakyti
-3

t
tada
2020-12-10 21:56:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
reiskia eurai greit virs popieriais...
Atsakyti
0

R
Rolka
2020-12-04 11:44:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekas iš jo nesijuokia,visi jį gerbia, gyvas pavyzdys kaip reikia ginti tevyne
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų