Aukso kainos kyla ir žmonėms teks plačiau praverti piniginę

Aukso kainos rinkose dabar pagerino visus iki šiol buvusius rekordus. Uncija šio tauriojo metalo jau kainuoja arti dviejų tūkstančių Jungtinių Valstijų dolerių. Dėl to rankas trina investuotojai, tačiau džiūgauti mažai yra ko. Aukso kainų šuolį visada lemia prasti pasaulio ekonomikos popieriai – žmonės ima baimintis dėl ateities ir puola pirkti laiko išbandytą auksą. O kaip tai paveiks papuošalų kainas ir ko tikėtis žiedus besirenkantiems jaunavedžiams?

Paskutinį kartą šio tauriojo metalo kaina rekordą pasiekė 2011-aisiais ir atsiėjo 1921 dolerį už unciją. Pastaruoju metu uncijos kaina – jau 1945 doleriai. Kainų šuoliai sukrutino ir lietuvius. Žmonės tikisi, kad auksas brangs dar labiau.

„Paskutiniais mėnesiais buvo stebėtinas pirkimas. Žmonės pradėjo pirkti. Po šio savaitgalio – taip, kaina šoko ženkliai, reikia žiūrėt, kas bus savaitės gale“, – sako direktorius Žilvinas Marcinkėnas.

Auksą superkančios ir parduodančios bendrovės vadovas demonstruoja, kas labiausiai domina tautiečius.

REKLAMA

Investiciniai aukso luiteliai ir monetos neapmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, taigi jų kaina vienoda visame pasaulyje. Žmonės į juos investuoja, kad ateityje galėtų parduoti brangiau ar netgi saugo pensijai.

Taigi pokyčiai, matyt, labiausiai džiugina tuos, kurie aukso įsigijo metų pradžioje ar dar anksčiau, kai kainos buvo žemesnės. Tačiau priežastys, kodėl taurusis metalas taip staiga sužibėjo, nieko gera nebyloja.

„Tai yra vienas iš indikatorių, kad pasaulio ekonomikoje dedasi nelabai geri dalykai“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pagrindinis kainų šuolio veiksnys – nežinomybė dėl koronaviruso pasekmių. Žmonės bijo prarasti pinigus investuodami į akcijas ar kitus vertybinius popierius, tad atsigręžia į laiko patikrintą auksą.

„Tai yra vienareikšmiškai baimės investicija. Žmonės bijo infliacijos ateity kilsiančios, galbūt po metų, dvejų ar penkerių. Ir tokiu būdu tuos pinigus bando apsaugoti, investuodami į auksą“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Kita priežastis yra susijusi su didėjančia geopolitine įtampa tarp JAV ir Kinijos, iš dalies – ir Rusijos. Centriniai bankai yra labai stambūs žaidėjai aukso rinkoje, tikėtina, kad jie mažina savo užsienio valiutos rezervuose dolerio ir didina aukso ir kitų valiutų dalį“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Ne veltui pastarąjį kartą kainų rekordai fiksuoti 2011-aisiais – irgi besitęsiant krizei. Visgi ekonomistai pabrėžia, kad auksas nebūtinai prišauks aitvarus. Nuspėti jo kainų beveik neįmanoma, artimiausiu metu jas lems, kaip smarkiai įsisiautės koronavirusas ir kokia bus infliacija. Be to, būta laikotarpių, kai aukso kainos nekito net tris dešimtmečius.

Auksas nemoka nei dividendų, auksas nekuria pridėtinės vertės. Tai yra instrumentas, kuris tam tikrą leidžia išlaikyti savo turtą tokioj formoj“, – sako M. Dubnikovas.

Tačiau aukso dirbiniai, skirtingai nei galvoja kai kurie, pasak Dubnikovo, jokia ne investicija.

„Papuošalų kainoje didesnė dalis yra meistro rankų darbas, bet ne pats auksas. Tai reiškia, kad nupirkę žiedą ar auskarą, beveik niekada jo neparduosime brangiau nei pirkome“, – pasakoja M. Dubnikovas.

O ir besiruošiantiems vestuvėms kainų rekordai nežada nieko gera.

„Aukso dirbinių kainos, manau, neišvengiamai kils artimiausiu metu. Tie asmenys, kurie planuoja vestuves ar kitus paminėjimus ir nori padovanoti vienas kitam auksinių dirbinių, tikėtina, kad kainos išaugs“, – teigia Ž. Mauricas.

Kaip ir kitos valstybės, aukso atsargas kaupia ir pati Lietuva.

„Mes turime 5,8 tonas aukso ir pagal dabartines kainas jo vertė yra daugiau kaip 300 mln. eurų. Tai sudaro 6-7 proc. visų Lietuvos banko valdomų užsienio atsargų“, – kalbėjo Lietuvos banko pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius.

Likusios atsargos – daugiausia kitų šalių vyriausybių vertybiniai popieriai. Lietuvos aukso atsargos kaupiamos Anglijos banko saugyklose Londone. Teoriškai pakilusios aukso kainos padidino ir Lietuvos turtą, tačiau tikimybė, kad kuri nors valstybė šias atsargas panaudotų – labai menka. Nebent ištiktų pats blogiausias scenarijus.

„Šiek tiek investuojame, kad padengtume saugojimo kaštus. Šiais metais jau pusę milijono uždirbome investuodami į terminuotus indėlius ar apsikeitimą sandoriais. Tas aukso panaudojimas yra labiau teorinis, turi labai didelė kataklizma įvykti, kad prireiktų auksą panaudoti“, – sako T. Garbaravičius.

„Jos tiesiog jį laiko kaip simbolį, pvz., JAV gali pasakyti: „Mes turime daugiausiai aukso“. Paprastam žmogui tai gali sudaryti didesnio pasitikėjimo įvaizdį“, – pasakoja M. Dubnikovas.

Beje, prieš porą metų atlikta apklausa parodė, kad teoriškai lietuviai auksui teikia prioritetą. Tačiau realybėje dažniausiai kaupia indėlius.


Rašyti komentarą...
O
Oi
2020-08-02 18:20:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ns biski nusisnekejo analitikai musu, kad juvelyrinius dirbinius nusipirke, brangiay neparduos. Netiesa, pirkau po nauju metu aukso dirbiniu, o dabar juos pardaves uzdirbciau. Tad nepasakokit nesamoniu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų