Aiškėja, kam Lietuvoje karantinas smogė labiausiai

Beveik pusė Lietuvos gyventojų bankų apklausose aiškina, kad per karantiną patyrė finansinių sunkumų. Negana to, lėtai atsigauna ir žmonių psichologinė sveikata. Anot psichologų, visuomenėje vis dar jaučiamos neigiamos emocijos: liūdesys, nerimas, pyktis ir stresas.

Čekoniškių verbų ir buities seklyčios vadovei Janinai Norkūnienei ir jos amatininkėmis šie metai vieni nesėkmingiausių. Kiekvienas metais moterys įvairiose mugėse parduoda tūkstančius verbų, tačiau šiemet karantinas  sugriovė visus planus.

„Šiemet pririšau labai daug verbų, apie 500-ai tokių nedidelių ir daug verbų likę ir didesnių ir dviejų metrų, dviejų su puse metro ir viskas liko namuose“, – sako amatininkė Teresa Michalkiewicz.

„Jeigu vienas žmogus gali 500-us, o registracija užsirašę žmonių 63-ys. Tai galite pagalvoti ir padauginti ir gausit kiekį vadinamųjų verbų“, – pasakoja seklyčios vadovė Janina Norkūnienė.

Amatininkės tūkstančius verbų supakavo ir užkonservavo. Kadangi jos gali išsilaikyti metų metus, moterys viliasi, kad verbas pavyks parduoti kitąmet. Nuostolių patyrė ir pati Čekoniškių verbų ir buities seklyčia. Čia nevyko tradiciniai edukaciniai užsiėmimai.

REKLAMA

„Šiais metais turėjom labai didelių nuostolių, nes mes atšaukėme labai daug verbų rišimo edukacijų. O buvo vaistažolės, žolelės visos paruoštos, tai jos nebus panaudotos. Aš pati atšaukiau 4-ias dideles grupes iš Lenkijos ir vietinių tiek pat“, – teigia J. Norkūnienė.

Karantinas palietė visus šalies gyventojus. Liko ne tik verbos, bet ir blogos emocijos. Pasak „Žmogaus studijų centro“ atlikto tyrimo, neigiamos emocijos, po pirminio šoko paskelbus karantiną Lietuvoje, aprimo, tačiau žmonės vis dar jaučia liūdesį, nerimą, pyktį ir stresą.

„Mes išeiname iš karantino panašioje emocinėje būklėje kaip buvom balandžio mėnesį. Tas poveikis išliko labai stiprus, remiantis ir mūsų tyrimu ir kitų tarptautinių tyrimų rezultatais atrodo, kad dar ilgai tos neigiamos emocijos keliaus su mumis“, – kalbėjo „Žmogaus studijų centro“ vadovas Gintaras Chomentauskas.

Anot tyrimo, Lietuvoje giliai įsišaknijo socialinio kontakto baimė, mintyse žmonės vis dar piešia prastą pandemijos įvykių eigą. Tyrimo metu labiausiai išsiskyrė jauni žmonės. Jie po karantino išlaikė daugiausia neigiamų emocijų.

„Patiriamo streso ir neigiamų emocijų požiūriu, jaunimėlis nukentėjo labiausiai“, – sako G. Chomentauskas.

Anot psichologų, jauni žmonės daugiau streso patyrė dėl patirties trūkumo bei prastesnės finansinės situacijos. Šią tendenciją patvirtina ir bankų tyrimai. Skaičiuojama, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų pajuto didesnį ar mažesnį poveikį savo finansams.

„45-i procentai, sakė, kad šiame laikotarpyje jų finansai sumažėjo. 40-imt procentų sakė, kad išliko panašūs. Ir netgi atsirado keli procentai žmonių, kurių pajamos išaugo ir sakė, kad buvo geras laikas jiems investuoti“, – pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Tiesa, analitikai pastebėjo keistą tendenciją, daugiau žmonių apklausose pareiškė finansiškai nukentėję dėl karantino nei rodo kita oficiali statistika. Dėl to bankai daro prielaidą, kad smarkiai nukentėjo tie žmonės, kurie pajamas gauna šešėlyje, vokeliuose.

„Statistika nerodo tokių didelių kritimų. Tik 7-i procentai žmonių pagal mūsų duomenis, mažėjo atlyginimai. Tik 3-ys procentai neteko darbo. Net jeigu imtumėme visus tuos, kurie dirba su verslo liudijimais, tokių būtų apie 10-12 procentų. Peršasi išvada, kad nemažai tų žmonių, kurie sako, kad sumažėjo, gavo šešėlinių pajamų“, – teigia J. Cvilikienė.

Ateities prognozės kol kas dviprasmiškos. Anot, Lietuvos banko, viskas priklausys nuo to, kaip pasauliui pavyks susidoroti su galima antrąja viruso banga.

„Jeigu rudeniop prasidės antra banga, tai tikriausia vėl lems griežtesnes priemones, griežtesnius karantinus ir tai atsilieps ekonomikai, ta labai sunku prognozuoti. Ilgesniu laikotarpiu, jeigu užsitęs sunkumai pramonėje, eksportuojančiame sektoriuje. Vis tiek tai anksčiau ar vėliau ateis į vidaus vartojimą, nes pramonėje dirbantys žmonės, jeigu jų pajamos sumažėja, jeigu jie turi atleisti dalį savo dirbančiųjų tai vis tiek atsilieps ir vidaus vartojimui“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė.

Jauni žmonės, anot tyrėjų, smarkiai nukentėjo ir dėl to, kad daug jų dirba aptarnavimo sektoriuje, viešbučiuose, restoranuose. Ten kur karantinas paliko gilius pėdsakus. Lietuvoje jaunimas taip pat nėra linkęs taupyti. Dėl to karantino metu patirti finansiniai nuostoliai buvo ypač apčiuopiami.


Rašyti komentarą...
S
Smailas
2020-07-04 19:22:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Abi moteriskes nusisneka normaliai..uzsidare bankuose sedi.pasiekti neimanoma.zmoniu neisileidzia..tai nuo nuobodybes prognozuoti pradejo..radio sou tesiasi toliau..juokas ilgina gyvenima..jau tempsiu iki 110m...
Atsakyti
0

J
J0
2020-07-05 07:26:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jauni zmones patyre daugiau streso nes jie neatsakingi priprate lakstyt nuo ryto ligi vakaro jiems namai pragarai nei valgyt daro seimai tik laksto .barai ,klubai ,grozio salonai visas jaunu zmoniu gyvenimas
Atsakyti
0

R
Regina
2020-07-05 11:27:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
O islose funkcionieriai,bamkininkai ir medikai.Jiems algos ismoketos .Dar viena kategorija, tai visokie sliuzai, kurie niekada nedirbo, gaudami ismokas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų