Ekspertai apie Lietuvos išėjimo iš krizės planą: labai geras, bet ar taps tikrove?

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų. Ir ar pompastiški vyriausybė pažadai nesublukš.

Lazerinius ir kitus aukštųjų technologijų įrenginius gaminanti Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Broliai semiconductors" pandemijos beveik nepajuto ir toliau vykdo įsipareigojimus užsakovams. Nors dėl karantino daliai iš 50-ties čia dirbančių darbuotojų ir teko padirbėti iš namų, įmonių veikla sėkmingai tęsiasi.

„Mes savo tiekimo grandines esame neblogai susistygavę, nesame priklausomi vien tik nuo išorinių tiekėjų. Dalis, kas buvo priklausoma nuo Kinijos, buvo šiek tiek strigę. Bet tai buvo puiki galimybė peržiūrėti ir susirasti alternatyvių tiekimo šaltinių. Didžiąją dalį dalykų gaminamės čia, ir tiekėjai yra Lietuvos įmonės“, – sako „Broliai semiconductors" vadovas Kristijonas Vizbaras.

Ši krizė, pasak, įmonės vadovo, parodė, kaip svarbu yra pačioje Lietuvoje gaminti kuo daugiau strategiškai ir net gyvybiškai svarbių gaminių. Mat krizės ar karo akivaizdoje, tektų kliautis tik savomis jėgomis. Vyriausybei žarstant naujus pažadus papildomai remti tokias aukštųjų technologijų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias bendroves, ši įmonė paramos neprašo. Na nebent neatsisakytų valstybės paramos tyrimams.

REKLAMA

„Būtų galima gauti kažkokią projektinę paramą, investiciją, moksliniams tyrimams, naujų produktų tyrimams. Tai sveikintina, visada reikalinga“, – pasakoja K. Vizbaras.

Artėjant Seimo rinkimams rudenį, Vyriausybė vis garsiau dalina pažadus remti pažangią skaitmeninę ekonomiką, inovacijas, mokslinius tyrimus. Šioms sritims per pusantrų metų vyriausybė žada skirti 6,3 milijardus eurų iš biudžeto ir ES paramos.

„1 investuotas euras iš 6,3 mlrd. eurų atneš beveik 2 eurų grąžą. Tai yra ypač efektyvios investicijos“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

„Pusantrų metų planas, kuris papildant trumpalaikes priemones, turėtų mums padėti atsigauti ir išnaudoti potencialą, kuris šitoje krizėje susidarė. Potencialas ir galimybės labai didelės. Krizė suteikia galimybes“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Dėl koronaviruso galėdama pasiskolinti daugiau, šiame naujame investicijų plane vyriausybė numato beveik 2 papildomus milijardus eurų, palyginti su ankstesniais investicijų planais. Ekspertai ragina išnaudoti koronaviruso pandemijos suteiktą šansą nušluostyti nosį Kinijai ir Lietuvai imtis gaminti kuo daugiau produktų, kurie iki šiol buvo importuojami iš Azijos.

„Vakarų Europoje gaminti tam tikras prekes yra tikrai brangu, o Rytų Europa yra vidurio scenarijus. Brangesnė negu Azija, bet jos kainos-kokybės santykis geresnis negu Vakarų Europos“, – sako „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas.

Į dalį 6 milijardų investicijų eurų pyrago pretenduoja ir mokslininkai. Šie aiškina, esą be jų planas modernizuoti šalies gamybą neišdegs.

REKLAMA

„Esant situacijoje, kai nežinome, ką daryti, kaip skaičiuoti, planuoti, kaip suvaldyti grėsmes, čia mokslo reikšmė yra pati svarbiausia“, – pasakoja VU Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius.

Ekonomistai tvirtina, kad norint Lietuvoje sulaukti realaus auštųjų technologijų ir naujosios ekonomikos proveržio, 6 milijardų eurų yra maža. Ekspertai pripažįsta, kad milijardiniame finansavimo plane numatytos sritys yra geros, tačiau nuogąstauja, ar valstybės paramos sulauks būtent tie, kam jos išties reikia ir ar nebus pinigai iššvaistyti.

„Ties šiuo momentu ir telkiasi pagrindinės rizikos, klausimai. Kaip tai bus įgyvendinta? Kad rizikų nemažai, įrodo valstybės investicijų programos istorinės problemos“, – teigia ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Ypač pokriziniais laikotarpiais efektyvumas linkęs sumažėti. Skubos darbą velnias veja. Einama lengviausiu keliu, investuojama ne į tuos projektus, kurie didžiausią grąžą atietyje atneš, o į tuos, kuriuose galima greičiausiai panaudoti visą paramą“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Verslo atstovai priekaištauja valdantiesiems, kad šie vangiai žiūrėjo į pramonės skaitmenizavimą, naująsias technologijas pastaruosius 4 metus būdami valdžioje ir šias temas prisiminė tik artėjant naujiems rinkimams. Na o prieš pradėdama skirstyti 6 milijardus eurų, vyriausybė žada dar pasitarti su verslo ir mokslo asociacijomis.


Rašyti komentarą...
c
cha cha cha
2020-05-20 13:32:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Zinom tas investicijas. Jau investuojam 30metu. Po tu investiciju atsiranda daug milijonieriu, o pinigelius atiduoda paprasti zmogeliai. O cia pakvipo milijardais. Galima per para isteigt imone, kuri "nes" dvigubus pelnus. Cha cha
Garantuoju, po situ planu slepiasi visoki 5G, 6G, kita skaitmenine technika ir t.t. Kuri prasuks milijardus, o mes matysim spyga. Priedo dar po 10metu busim beveik nusibaige nuo visokiu 5G...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų