Aplinkos ir žemės ūkio ministerijos surėmė ietis dėl verslinės žvejybos pajūryje. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo saugoti lašišas ir kitas žuvis nuo tinklų Klaipėdos uosto priekrantėje ir Šventosios žiotyse, o Andrius Palionis stoja į žvejų verslininkų pusę. Tuo metu žvejai mėgėjai įspėja, kad jei verslininkai nepatrauks tinklų – žuvies išvis neliks. Iš kai kurių Seimo narių verslininkai išgirdo ir dar radikalesnių pasiūlymų – supjaustyti savo laivus ir ieškotis naujo darbo.

Aplinkos ministerijos bandymas uždėti apynasrį aplink uostamiestį tinklais žvejojantiems verslininkams kuriam laikui subliūško. Siūlymas uždrausti tokią žvejybą Baltijos jūros priekrantėje arčiau kaip 300 metrų nuo jūros kranto linijos, 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų ir vieno kilometro spinduliu nuo Šventosios upės žiočių, išskyrus specializuotąją stintų, strimelių ir grundalų žvejybą, kaimo reikalų komitete atidėtas bent kelioms savaitėms.

Ministras Kęstutis Mažeika stebisi tokiu sprendimu, mat pirmą sykį šias taisykles pateikė dar 2016 metais. Anot jo, regione žuvys nyksta, tad tinklai jau tuoj pat visai ištuštės. Jis pateikia pavyzdį Kauno mariose, kai ten uždraudus verslinę žvejybą tinklais ištekliai kaip mat atsinaujino.

REKLAMA

„Situaciją atspindi Baltijos menkės būklė jūroje, kai Europos Sąjungos lygmeniu yra uždrausta bet kokia jų žvejyba. Matome, kad tų žuvų ir nebėra. Ta intensyvi žvejyba tinklais ir atnešė tokį rezultatą. Aišku prisideda tarša ir kiti dalykai“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.

Žvejai mėgėjai, tiksliau meškeriotojai tikina, kad ypač svarbu apsaugoti Šventosios upės žiotis – butelio kakliuku vadinamą teritoriją, kur praplaukia daugybė migruojančių rūšių, kaip pavyzdžiui lašišos, šlakiai, starkiai. Esą verslininkai ten užmetę tinklus tiesiog semia viską iš eilės. Jokie draudimai dabar negalioja, tad tinklus jie meta prie pat krantų.

Laivai

Laivai

„Tai yra labai dideli migraciniai koridoriai tiek lašišinių žuvų, tiek ir tokių, kaip sterkas, ypatingai maži sterkiukai, kurių pas mus yra labai didelis nepriteklius. Būtent dėl verslinės žvejybos ir nesąžiningo išteklių naudojimo. Nors įstatyme yra parašyta, kad yra draudžiama pardavinėti ne verslinio dydžio žuvis“, – pasakoja „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.

Tuo metu dalis Seimo narių, tarp kurių ir liberalas Simonas Gentvilas, siūlo palikti galiojančią tvarką, pagal kurią taisykles kas, kur ir kaip gali žvejoti nustato žemės ūkio ministras. Visgi, visų nuostabai, prieš pat komiteto posėdį Gentvilas šios idėjos atsisakė. Ir priešingai, siūlo verslinę žvejybą dar labiau riboti, o gal net ir visai sustabdyti.

Anot jo, pagal oficialius duomenis, legaliai veikiančių žvejų oficialiai rodomos pajamos yra per mažos, tad arba klesti brakonieriavimas ir pogrindinė prekyba žuvimi, arba verslininkai nebesugauna reikiamo kiekio žuvies.

REKLAMA

„Mes turime tiems verslininkams žvejams padėti išeiti iš šio verslo ir kurti tvarų verslą. Šiandien matome kokius duomenis pateikia verslininkai ir neatrodo, kad tai yra tvarus verslas. Žiūrint kiek jie mokesčių sumoka, kiek žuvies sužvejoja. Su tokiais ištekliais neįmanoma Lietuvos priekrantėje verstis žvejyba“, – teigia Seimo narys Simonas Gentvilas.

Savo ruožtu verslininkai pripažįsta, kad žuvies trūksta. Štai žvejoti menkę visiškai uždrausta, o pajūryje mėgstama strimelė jau labai retas laimikis. Visgi Mindaugas Rimeikis stebisi, kad visa kaltė verčiama verslui. Esą žvejai mėgėjai priekrantėje šiemet pagavo net 5 tonas lašišos, kai profesionalai turi laikytis Europos Sąjungos nustatytos kvotos – kuri nė nesiekia pusantro tūkstančio. Ir net ne tonų, o lašišos vienetų. Na, o išgirdęs Seimo narių siūlymus tiesiog ardyti laivus ir ieškoti naujo darbo, Mindaugas Rimeikis tai prilygino kone savižudybei.

„Tegu Seime patvirtina kompensacinį įstatymą, kad žmonės už pasitraukimą gautų orią kompensaciją, o ne 20-30 tūkstančių ubago terboje. Kai kuriems dar reikia išgyventi iki pensijos. Dabartinėmis sąlygomis reikėtų tik vieno dalyko paprašyti – kad duotų virvės ir muilo“, – kalbėjo asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kuris iki šiol ir skirstė kur ir kaip galima žvejoti, nemato priežasties kodėl žvejai negali pajūryje toliau vykdyti savo veiklos. Ir juolab, kad verslinę žvejybą reikėtų visai stabdyti. Esą tai regione taptų precedentu, mat kaimynai griežtų draudimų netaiko.

REKLAMA

„Turime pasakyti verslui, kas už tai. Žmonės investavo, puoselėjo savo verslą, turėjo tikslus, strategijos. Jei mes dabar pasakome, kad viską uždarome, tai turime pasakyti ir ką duosime už tai“, – sako ministras Andrius Palionis.

Už aplinkosaugą ir vandenynus regione atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad bėdos Baltijos jūroje yra kompleksinės. Daliai žuvų rūšių kyla grėsmė nebeatsinaujinti. Dėl klimato kaitos pakilusios vandens temperatūros dalis gyvūnijos išplaukia šiauriau. Taip pat dėl žemės ūkio į vandenį patenkančių pesticidų, ir upėmis iš pramonės atkeliaujančių teršalų vanduo beveik neatsinaujina. Taigi žvejyba ir jos mastai tėra viena iš sudedamųjų dalių.

„Aišku, sumažinant žuvininkystės spaudimą tam tikroms rūšims Baltijos jūroje, tačiau tai nėra vienintelė problema. Mes jokiu būdu negalime kaltinti mūsų žvejų ar kitų šalių žvejų. Pirmiausiai turime kovoti kitais taršos šaltiniais, kurie yra žymiai labiau pavojingesni“, – pasakoja eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Jei koronavirusas iš Europos trauksis, Virginijus Sinkevičius rugsėjo pabaigoje į Palangą žada sukviesti Baltijos jūros regiono valstybių žemės ūkio ir aplinkosaugos ministrUs. Būtų tariamasi kaip mažinti užterštumą ir atnaujinti ekosistemą.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Bankomatas (nuotr. stop kadras)
Socialiniame tinkle twitter vartotojas pasidalijo neįprastu vaizdeliu. Jame užfiksuota, kaip iš bankomato kyšo gyvatė. Incidentas nufilmuotas Indijoje. Įraše matyti, kaip ...
Katė (nuotr. stop kadras)
Palengvėjus karantinui žmonės grįžta į Bankoko gatve, o taip pat ir katės į darbą. Jų pagrindinis darbas kačių kavinėje „Caturday“ – gulėti, leisti glostyti tave ir valgyti. ...
Koronavirusas (nuotr. SCANPIX)
Europoje užregistruota daugiau nei du milijonai koronaviruso atvejų, tačiau tai jau visai nė motais europiečiams. Gražūs savaitgalio orai žmones privertė išeiti į lauką ir ...
Girtą dviratininką šokiravo paskirtos baudos dydis: to nesitikėjo
Patruliuojančių pareigūnų dėmesį patraukė keliu vinguriuojantis dviratininkas. Pareigūnams vyriškis pažįstamas – prieš kurį laiką jau buvo susimokėjęs baudą dėl to paties ...
maisto parama (nuotr. stop kadras)
Kreivos karantino grimasos. Skurstančių eilės prie labdaros valgyklų išaugo bent kelis kartais. Karšto maisto laukia šimtai ką tik darbo netekusių tautiečių ir net Lietuvoje ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų