žvejyba

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šylant orams pradėjęs tirpti ledas žvejų neatbaido – nepaisydami kylančio pavojaus, jie lipa ant nesaugaus ledo. Vieną jų, įlūžusį ant ledo, kovo 2-ąją teko skubiai gelbėti ugniagesiams – maždaug tris valandas trukusi gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniuose tinkluose dalinosi, kad kovo 2 d., 14.12 val., gautas pranešimas apie Visagine, Drūkšinių kaime, Drūkšių ežere įlūžusį žvejį.

Aplinkos ministerija siūlo žvejams mėgėjams drausti paimti kai kurių rūšių dideles žuvis. Tai, anot ministerijos, siūlo įteisinti žvejų mėgėjų organizacijos. Ministerija parengė ir pateikė derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų leidžiama sugavus paimti tik nuo 50 iki 65 centimetrų dydžio sterkus, 50-80 centimetrų dydžio lydekas, didesnius kaip 30 centimetrų ešerius, o visus marguosius upėtakius būtų privaloma paleisti.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti. Nuo vasario 1-osios draudžiama žvejoti lydekas, prasideda vėgėlių žvejyba.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Geru pavyzdžiu suaugusiesiems, sėdintiems šiltai namuose ir bambantiems dėl šalto oro, pasišovė būti vaikai. Nepaisydami nosį kandančio šaltuko, būrys Klaipėdos rajono berniukų ir mergaičių pasiėmė meškeres ir patraukė prie vandens. Jaunuoliai sako, kad sėdėti namuose prie išmaniųjų įrenginių kenkia sveikatai, tad jau geriau užmesti meškeres ir pasivaržyti, kas ištrauks didesnę žuvį.

Žiemai įsibėgėjus, užšalę ežerai ir upės vis labiau traukia poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkosaugos iniciatyvų organizacija „Mes darom“ atkreipia dėmesį, kad svarbu pagalvoti ne tik apie saugumą ant ledo, bet ir siūlo sprendimą, kaip atsakingai elgtis su nuorūkomis. Svarbiausia – saugumas Žvejyba ant ledo gali būti maloni pramoga, bet ji reikalauja ypatingo atsargumo ir tinkamo pasirengimo. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar ledas yra pakankamai storas ir saugus.

Naujosios Zelandijos policija „visišku stebuklu“ pavadino beveik parą vandenyne praleidusio žvejo išsigelbėjimą, kai jis panaudojo saulės atspindį nuo laikrodžio, kad atkreiptų dėmesį. Vienu metu prie žvejo buvo priartėjęs ryklys, ketvirtadienį sakė policijos seržantas Willas Hamiltonas. Vyras vienas žvejojo prie Naujosios Zelandijos Šiaurės salos Koromandelio pusiasalio rytinės pakrantės, kai jam užkibo marlinas ir jis iškrito už borto. Srovių nuneštas, jis negalėjo grįžti prie savo valties.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone žvejyba baigėsi tragedija – nuskendo trys žvejai. Specialistai primena, ką būtina žinoti žvejojant ant ledo, kokias priemones turėti ir kokių klaidų nedaryti, kad žvejyba netaptų tragedija.