žvejyba

Nuo spalio 1-osios iki metų pabaigos įsigalioja draudimas žvejoti sykus, taip pat – lašišinių žuvų migracijai ir nerštui svarbiose upėse. Draudimas galioja daugiau nei 160-yje Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytų upių ar jų ruožų. Draudimas galios iki gruodžio 31 d. Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis šių upių svarbios margųjų upėtakių migracijai ir nerštui, o į kai kurias iš jų atplaukia ir lašišos bei šlakiai.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas šįkart patraukė prie sraunių, miškais apaugusių Lietuvos upelių. Žvejui tai buvo paskutinė galimybė pasimėgauti šia žūkle, nes nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. įsigalioja draudimas gaudyti marguosius upėtakius. Keliaujant prieš srovę laidos vedėjas pademonstravo meistriškumo reikalaujančią upėtakių žūklę ir priminė, kad ji reikalauja visai kitokio pasiruošimo nei įprastas laisvalaikio pažvejojimas.

Siekiant apsaugoti neršiančias lašišas ir šlakius, nuo trečiadienio įsigalioja papildomi mėgėjų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija. Nuo šios dienos iki spalio 15-osios upių ruožuose žvejojantys žvejai privalo turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos. Tuose pačiuose upių ruožuose taip pat draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo.

Kaip ir kasmet, nuo rugsėjo 16 d. įsigalioja papildomi žvejybos ribojimai. Tai padeda apsaugoti neršiančias lašišas ir šlakius. Nuo šios dienos iki spalio 15 d. žvejojant Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 3 priede nurodytų upių ruožuose privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokios žuvys žvejojamos.

Prasidėjus lašišų ir šlakių migracijai, žvejams primenami svarbūs reikalavimai. Nuo rugsėjo 1-osios visas sugautas lašišas ir šlakius privaloma nedelsiant paleisti. Aplinkosaugininkai primena, kad rudenį keičiasi lašišų ir šlakių žvejybos tvarka. Žvejams svarbu žinoti, kokių taisyklių būtina laikytis ir kokie draudimai galioja.

Rugpjūčio 12 dienos vakarą kaunietis Rokas Lukauskas ištraukė savo rekordinį laimikį – jam pavyko sugauti net 2 metrų ir 17 centrimetrų, apie 70 kilogramų svorio šamą. Toks laimikis buvo visai čia pat, Lietuvoje. Rokas jį ištraukė Kauno mariose. Šamas – didžiausias žvejo laimikis Naujienų portalui tv3.lt Rokas pasakojo, kad šamą sugavo Saulės užtemimo dieną, o ji atmintyje vyrui įsirėš ilgam. Tądien jiedu abu su tėčiu žvejojo ir pavyko pagauti šį šamą. „Kova su šamu truko apie 20 minučių.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas žiūrovams pristatė, kaip per trumpą žūklės sesiją pagauti karšį. Ne kiekvienas žvejys turi galimybę prie vandens išvykti iš vakaro ar leisti ilgas valandas jaukinant žuvį, todėl žvejys atskleidė, kaip pasiekti puikių rezultatų po darbo turint vos kelias laisvas valandas. Pagrindinis tokios žūklės principas – lengvas ir itin greitai žuvį pritraukiantis jaukas.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai rugpjūčio 3–16 d. vykdys sustiprintus patikrinimus Kuršių mariose, siekdami užtikrinti, kad verslinė žvejyba tinklais būtų vykdoma laikantis visų nustatytų reikalavimų. Šiuo laikotarpiu planuojama surengti apie 10 reidų, kurių metu žvejai verslininkai bus tikrinami žuvų iškrovimo vietose ir žvejybos metu.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas išsiruošė prie vandens telkinio, kad išbandytų vasarišką plūdinę žūklę. Tačiau jis nesitikėjo, kad lyno paieškos virs tikru kantrybės išbandymu ir kova su gamtos stichijomis. Žvejybos vietą P. Korsakas pasirinko neatsitiktinai. Nors vasarą pagauti šią žuvį nėra lengva, žvejys nepabijojo iššūkių ir susirado idealiai tinkančią vietą. „Vasara taigi puikus metas tai daryti.

LSMU Laukinių gyvūnų globos centras pasidalijo skaudžia istorija apie didįjį kormoraną, kurio gyvybę pasiglemžė gamtoje paliktos žvejybos atliekos. Nors veterinarams pavyko iš paukščio skrandžio pašalinti tris kabliukus ir žuvytes, po operacijos jis nugaišo. Į centrą atgabento paukščio snape buvo įstrigęs žvejybinis valas, o atlikus rentgeno tyrimą paaiškėjo, kad kabliukų yra ir jo organizmo viduje.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas išsiruošė prie Danės upės, kad išbandytų laiko patikrintus minkštuosius masalus. Tačiau jis nesitikėjo, kad trumpas pasivaikščiojimas miesto centre virs kova su tikru upės monstru. Žvejybos vieta pasirinkta neatsitiktinai – Danės upė, teka tiesiai per Klaipėdos miestą. Nors pastaruoju metu vandens lygis upėje buvo stipriai pakilęs, o tai dažniausiai apsunkina žvejybą, laidos vedėjas nenuleido rankų.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas svečiavosi pas žinomą jaukų gamintoją ir bičiulį Saulių Marmakevičių, kuris pasidalino paslaptimi, kaip karštą vasaros dieną pasiekti geriausių rezultatų ežere. Pasirodo, daugelis žvejų vis dar daro didžiulę klaidą ruošdami jaukus. Žvejai pasirinko žvejoti vaizdingoje Sartų ežero pakrantėje.

Dainininkas ir verslininkas Mečislovas Subelis neslepia – Latvija jam yra ypatingas kraštas. Ši meilė kaimyninei šaliai neblėsta jau daug metų, o į ją vyras sugrįžta net po kelis kartus kasmet, iškeisdamas lietuviškąjį pajūrį į latviškąjį. Kas jį taip stipriai traukia kaimynų pusėn? Pokalbyje naujienų portalui tv3.lt jis papasakojo, ką verta pamatyti Latvijoje, palygino jos paplūdimius su Palangos bei atskleidė, kurioje šalyje galima atostogauti už prieinamesnę kainą.

Nelaimės vandenyje dažniausiai ištinka netikėtai, tačiau daugelio jų galima išvengti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija primena, kad prieš plaukiant žvejoti būtina pasirūpinti ne tik įranga, bet ir savo ir esančiųjų kartu saugumu.

Specialistai įspėja – juodąją katžuvę Lietuvoje draudžiama parduoti, laikyti, veisti ar paleisti į gamtą. Gyventojai, pastebėję prekybą šia invazine žuvimi, raginami apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, o žvejams primenama: pagavus į ją panašią žuvį, jos jokiu būdu negalima paleisti atgal į vandens telkinį.

Vasara yra ne tik atostogų metas, bet ir aktyvus žvejybos sezonas daugeliui žvejų mėgėjų. Aplinkos ministerija primena aktualią informaciją apie žvejybos leidimus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkosaugininkai per šiųmetę akciją „Saugom lydeką“ patikrino 3 631 žvejį mėgėją ir fiksavo 218 žvejybos pažeidimų. Bendra per reidus nustatyta žala siekia daugiau nei 17 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Akcijos laikotarpiu aplinkosaugos pareigūnai vykdė reidus, tikrino turgaviečių prekybininkus, taip pat stebėjo skelbimus internete ir socialinius tinklus, rinko informaciją apie draudžiamų žvejybos įrankių laikymą ir platinimą.

Seimui svarstant siūlymą atimti teisę žvejoti bei medžioti iš alimentų nemokančių tėvų, siekiama tokius pat ribojimus taikyti ir tiems, kurie vengia vykdyti įsiteisėjusius teismo nuosprendžius dėl žalos atlyginimo. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo tai siūlančias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas.

Laidoje „Vienam gale kablys“ Paulius Korsakas išsiruošė į Ventos upę, kad išbandytų naujausius Japonijos gamintojų paviršinius masalus. Tačiau jis nesitikėjo, kad geriausią dienos laimikį sugaus kone iš pirmo bandymo. Žvejybos vieta pasirinkta neatsitiktinai – Ventos upės rėva ir sala, už kurių srovėje mėgsta plaukioti aktyvūs šapalai. Nors atrodė, kad vėjas gali pakišti koją, laidos vedėjas įžvelgė didelį pliusą. „Vėjas dar geriau – žuvys mane mažiau matys“, – sakė jis.

Varšuvoje kilo garsus skandalas dėl dviejų ukrainiečių, kurie brakonieriaudami iš ežero ištraukė didelį šamą, pasirodžiusį esant vietos legenda skelbia UNIAN, remiantis lenkų „Rzeczpospolita“. Kaip žurnalistams papasakojo vietos deputatas Marekas Borkowskis, gegužės 31 dieną du vyrai iš Balatono vandens telkinio, esančio Varšuvos Goclavo rajone, ištraukė apie 173 cm ilgio paprastąjį šamą. Deputatas pabrėžė, kad įvykis užfiksuotas laikotarpiu, kai galiojo draudimas gaudyti šamus.

Šiaurinėje Kvynslando valstijoje Australijoje sekmadienį po ryklio atakos žuvo vyras. Tai – trečias mirtinas ryklio užpuolimas Australijoje šiais metais. Kvynslando policija pranešė, kad 39 metų vyras mirė nuo sunkios galvos traumos, kai buvo užpultas žvejodamas su ietimi Kenedžio seklumoje, atviroje jūroje esančiame rife. „Iš vandens jį ištraukė kitas asmuo, kuris užpuolimo metu kartu su juo buvo vandenyje“, – spaudos konferencijoje sakė Kvynslando policijos inspektorė.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Žvejoti vėjažuves atvyko iš visos Lietuvos Sutrūkčioja vandenyje esanti plūdė ir žaibiška reakcija – meškeriotojas nuo Palangos tilto jau traukia laimikį savęs link.

„Dzūkijoje labai gražu, tik žuvies čia maža“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako legendinis Lietuvos žvejys, laidos „Viename gale kablys“ kūrėjas ir vedėjas Paulius Korsakas. Savo teoriją jis ruošiasi patikrinti pirmąjį birželio savaitgalį – sukoręs daugiau nei tris šimtus kilometrų nuo Klaipėdos iki Varėnos, jis neabejotinai įmerks meškerę į aplinkinių ežerų ar upių vandenį, tikėdamasis laimikio.

„Dzūkijoje labai gražu, tik žuvies čia maža“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako legendinis Lietuvos žvejys, laidos „Viename gale kablys“ kūrėjas ir vedėjas Paulius Korsakas. Savo teoriją jis ruošiasi patikrinti pirmąjį birželio savaitgalį – sukoręs daugiau nei tris šimtus kilometrų nuo Klaipėdos iki Varėnos, jis neabejotinai įmerks meškerę į aplinkinių ežerų ar upių vandenį, tikėdamasis laimikio.

Kraują stingdantis incidentas Amerikoje – aštuonmetį berniuką užpuolė agresyvus bebras, kai jis su šeima žvejojo netoli Niuarko. Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip berniuko šeima ir draugai bando atremti gyvūno ataką, rašo fakt.pl. Žvejojantį 8-metį užpuolė agresyvus bebras Netrukus policija pranešė, kad bebras buvo pasiutęs. Agresyvaus bebro išpuolis įvyko sekmadienį, gegužės 3 d., prieš pat 18 val.

Nuo penktadienio Lietuvoje prasideda lydekų žvejybos sezonas. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, nuo šiol taip pat bus leidžiama naudoti masalui žuvelę. „Atkreipiame dėmesį, kad draudžiama žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką“, – pabrėžia ministerija. Per vieną žvejybą vienam žvejui leidžiama paimti dvi sugautas lydekas, ne mažesnes kaip 50 cm ir ne didesnes kaip 80 cm.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas šįkart leidosi į pavasarinę žūklę su aiškiu tikslu – sugauti šapalą. Tačiau, kaip dažnai nutinka žvejyboje, netikėtumų įvyko gerokai daugiau nei planuota. Jau laidos pradžioje žvejys atvirai kalbėjo apie sudėtingas sąlygas. „Pagal vandens lygį viskas lyg neblogai. Skaidrumo labai trūksta, bet eisime, pabandysime pažuvauti“, – kalbėjo P. Korsakas.

Pirmadienį įsigalioja draudimas žvejoti karšius Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, pranešė Aplinkos ministerija. Institucija pažymi, kad šis draudimas nebus taikomas žvejybai polderiuose. Apribojimas žvejoti Nemuno deltoje galios visą mėnesį – iki gegužės 20 dienos. Draudimai žvejybai Nuo pirmadienio įsigalioja ir dar vienas draudimas. Šiuo laikotarpiu vykstant įvairių žuvų nerštui, draudžiama žvejoti 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi Stasys, kuris po 15 metų panoro sužinoti, ar yra galimo sūnaus tėvas. Iš tuometinės mylimosios Viktorijos išgirdęs žinią apie sūnų, Stasys padėjo telefono ragelį ir taip niekada nebegrįžo prie šios temos – iki tol, kol vyrą ėmė persekioti praeities klaidos, už kurias, panašu, teks susimokėti. Stasio ir Viktorijos istoriją išgirskite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo pirmadienio, balandžio 20 d., iki gegužės 20 d. bus draudžiama žvejoti karšius. Šis draudimas galios tik Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ir netaikomas žvejybai polderiuose. Netrukus įsigalios žvejybos draudimai Tikslias Nemuno deltos regioninio parko ribas galima rasti žemėlapyje.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas antrąją pavasarinės žūklės dieną skyrė vienai įdomiausių Lietuvos žuvų – šlakiui. Žvejodamas Minijos upėje jis ne tik dalijosi praktiniais patarimais, bet pasakojo ir apie neretai daromas klaidas bei įrangos pasirinkimą. Pasak žvejo, pavasarį itin svarbu suprasti žuvų judėjimą. Būtent tai dažnai lemia, ar žvejyba bus sėkminga.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai Pakruojo rajone nustatė neteisėtos žvejybos atvejį ir paėmė pažeidėjų naudotą automobilį. AAD penktadienį pranešė, kad tai jau antrasis atvejis, kai, įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, taikomas automobilių konfiskavimas už neteisėtą žvejybą. Balandžio 5 dieną AAD gavo informaciją, kad Pakruojo rajone, Mūšos upėje, gali būti vykdoma neteisėta žvejyba naudojant draudžiamus įrankius.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją visiems žvejams, primindamas apie balandžio mėnesį galiojančius reikalavimus ir draudimus. Šie pokyčiai yra susiję su žuvų neršto laikotarpiu, todėl itin svarbu jų laikytis, siekiant apsaugoti vandens ekosistemas. Aplinkos apsaugos departamento atstovai atkreipia dėmesį, kad taisyklių nepaisymas gali užtraukti atsakomybę, todėl ragina žvejus būti sąmoningus ir atsakingus.

Kadaise Lietuvos upėse įprasta žuvimi buvę skersasnukiai dabar – itin reta ir saugoma rūšis. Dėl šios priežasties specialistai Lietuvos žvejams turi svarbų prašymą pagavus tokią žuvį, kaip įvardijama, „įtartinos išvaizdos žiobrį“, kuris greičiausiai bus skersasnukis, apie tai pranešti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai pastebi, kad skersasnukiai dažnai supainiojami su žiobriais, tačiau, priešingai nei žiobriai, skersasnukiai – itin reti.

Daugiau nei du dešimtmečius Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms nepavyko iš valstybės prisiteisti 1,4 mln. eurų už pastaruosius 15 metų panaikintą galimybę žvejoti kai kuriuose reikšminguose jūros priekrantės plotuose. Regionų administracinis teismas kovo 24 dieną atmetė įmonių „Pamario kopa“, „Mini molas“ ir „Saimeris“ skundą kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties.

Per pastaruosius dvejus metus veiklą nutraukė daugiau nei dešimt žvejybos įmonių, dalis apie pasitraukimą svarsto ir šiemet, rašo portalas „Vakarų ekspresas“. 2024 metais iš verslinės žvejybos mariose pasitraukė septynios, o pernai keturios įmonės. Dar 2–3 įmonės planuoja trauktis iš šio verslo ir šiemet.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kovo 29 d. Telšių rajone nustatė neteisėtos žvejybos atvejį ir už šį pažeidimą paėmė pažeidimo padarymo priemones ir įrankius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai pirmasis atvejis, kai po įsigaliojusių Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų, taikoma sugriežtinta atsakomybė – gali būti paimtas ir konfiskuotas automobilis, kuris buvo panaudotas draudžiamų žvejybos įrankių ir neteisėtai sugautų žuvų gabenimui.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas žvejojo pirmąsias pavasario sezono žuvis. Žūklės ekspertas ne tik pasakojo apie upėtakių žvejybos subtilybes, bet ir apie į juos labai panašias žuvis – šlakius. Didžiulį laimikį pagavęs vedėjas tikino, kad progų juos pamatyti dar bus ne viena. Laidos vedėjas pasakojo apie svarbiausius dalykus, kuriuos reikėtų žinoti prasidėjus pavasarinės žūklės sezonui. Vyras tikino, kad laimikiais gali tapti ne tik upėtakiai.

Jau rytoj minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Primenama, kad Kovo 11-ąją galima ne tik mėgautis laisvadieniu, bet ir pasinaudoti proga nemokamai žvejoti. Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad valstybinių švenčių dienomis galimybe žvejoti be bilieto gali pasinaudoti kiekvienas.

Aplinkos ministerija informuoja, kad artėjant kalendoriniam pavasariui, kai kurių rūšių žuvys pradeda ruoštis nerštui, todėl įsigalioja jų žvejybos draudimai. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius, o nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. – sterkus. Taip pat iki balandžio 30 d. tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Lietuvoje sekmadienį įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija pranešė, kad draudimas žvejoti kiršlius galios iki gegužės 15 dienos, sterkus – iki gegužės 31 dienos. Taip pat iki balandžio 30 dienos tęsis prieš mėnesį prasidėjęs draudimas žvejoti lydekas ir draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę. Draudimas masalui naudoti žuvelę netaikomas žvejojant Kuršių mariose, taip pat leidžiama žvejoti naudojant žuvies gabalėlį.

Lietuvos žvejybos įmonių Baltijos jūros priekrantėje sugaunamų šprotų žvejybos kvota šiemet turėtų siekti 10,1 tonos, o strimelių – 91,5 tonos. Be to, rytinių menkių priegaudos kvota turėtų būti 2,2 tonos, lašišų – 30 vienetų, nurodoma žemės ūkio ministro Andriaus Palionio įsakymo projekte. Ministras kvotų dydį nustatė vadovaudamasis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu, rašoma projekte.

Storu ledo sluoksniu užsitraukę Lietuvos vandens telkiniai – tikras „rojus“ žvejams. Pasikaustę tinkama, nuo šalčio apsaugančia apranga ir „apsiginklavę“ termosais su šilta arbata, meškeriotojai ant vandens telkinių ledo praleidžia net ištisą naktį pasistatę palapines, mat tokių sąlygų, kad galėtų žvejoti ant ledo, laukė ne vienerius metus. Vis tik ne visas žuvis šiuo metu galima žvejoti – žvejys Paulius Korsakas primena, ką svarbu žinoti meškeriotojams žiemą.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pranešimą apie mėgėjų žvejybos tvarką Vasario 16-ąją. Jame nurodoma, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gyventojai galės žvejoti nemokamai – be žvejo bilieto visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose netaikomi draudimai ar limitai. Tačiau kartu Aplinkos apsaugos departamento atstovai pabrėžia apie pareigą surinkti šiukšles žvejybos vietoje ir pasirūpinti aplinkos švara.

Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, tuo pačiu laikotarpiu taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu. Draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną imtinai.

Aplinkos ministerija parengė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pataisas, švelninančias didelių žuvų žvejybos draudimą ir ribojančias sonarų naudojimą kai kuriuose vandens telkiniuose.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. vėl leidžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 ir 4 prieduose nurodytose lašišinėms žuvims svarbiose upėse. Taip pat baigėsi draudimas žvejoti naudojant dirbtinius masalus Neryje nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste ir Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos ir draudimas gaudyti marguosius upėtakius bei sykus.

Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas gaudyti vėgėles. Ribojimai galios iki sausio pabaigos. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, siekiant užtikrinti neršiančių vėgėlių apsaugą, nuo gruodžio 15-osios taip pat įsigalioja draudimas žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo. Šis draudimas taip pat galios iki sausio 31-osios.

Siekiant labiau finansuoti žuvų įveisimą, tam bus skiriama bent pusė pajamų iš leidimų mėgėjiškai žūklei, nusprendė Seimas. Parlamentas šią savaitę priėmė tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas. Vieno jų iniciatorių „valstiečio“ Bronio Ropės teigimu, nors nuo praėjusių metų žvejybos leidimai pabrango ir valstybė iš to surenka daugiau pinigų, finansavimas žuvų išteklių atkūrimui neauga.