Vis tik ne visas žuvis šiuo metu galima žvejoti – žvejys Paulius Korsakas primena, ką svarbu žinoti meškeriotojams žiemą. Šiuo metu draudžiama žvejoti lydekas, šamus, upines nėges, taip pat gaudyti siauražnyplius vėžius.
Nuo vasario 1 d. – draudimas žvejoti lydekas
Visai neseniai, nuo vasario 1 dienos, įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas, kuris galios iki balandžio 30 dienos. P. Korsakas pažymi – tokie draudimai yra logiški ir turi aiškų pagrindą.
„Lydekos ruošiasi nerštui, brandina ikrus. Lietuvoj iš viso plėšrūnų (plėšriųjų žuvų – aut. past.) nėra labai gera padėtis, t. y. lydekų, starkių, ešerių, dėl to jos saugomos.
Iš principo, lydekos yra mūsų vandens sanitarai, kurios suvalgo visokias paliegusias žuvytes, kažkokias sergančias ir taip valo telkinius natūraliuoju atrankos būdu. Duodame joms pailsėti ramiai nuo žvejų, kad niekas jų negaudytų“, – aiškino žvejys.
Nors Lietuvoje dažniausiai galioja principas „pagavai – paleisk“, tačiau draudimai įvedami tam, kad žuvys galėtų ramiai subrandinti ikrus ir išneršti.
Atsakomybė ir kiti galiojantys draudimai žvejams
Šiuo laikotarpiu (vasario 1–balandžio 30 dienomis) Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdo akciją „Saugom lydeką“, rengia reidus, kad šios žuvys būtų apsaugotos – ne tik neršto laikotarpiu, bet ir prieš jį.
AAD primena, kad už draudžiamu metu sugautą lydeką gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1 500 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams už kiekvieną neteisėtai sugautą lydeką.
Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Taip pat, kaip nurodoma AAD žvejybos laikotarpių atmintinėje, nuo lapkričio 1 iki gegužės 1 dienos galioja draudimas žvejoti šamus, nuo spalio 15 iki liepos 15 dienos draudžiama gaudyti siauražnyplius vėžius. Daugiau informacijos apie žvejybos laikotarpius rasite čia.
Storas ledas – džiaugsmas žvejams
Tiesa, šiuo metu negalioja jokie draudimai ar apribojimai dėl žvejybos tam tikrose vietose. Daugiausiai žvejų dabar, kaip pastebi P. Korsakas, ant didžiųjų vandens telkinių – Kauno, Kuršių marių, ežerų.
„Dabar kol kas tokios įdomesnės vietos, aišku, yra Kuršių marios ir Kauno marios – didieji vandens telkiniai, nes mažuose vandens telkiniuose yra labai storas ledas ir žuvys apatiškos, „miega“ po ledu, nelabai kimba.
Aišku, didieji vandens telkiniai, ežerai – Dusia, Plateliai – irgi „kvėpuoja“ žvejybos ritmu“, – įžvalgomis dalijosi P. Korsakas.
Ant Kauno marių ledo išsiilgę žvejybos meškeriotojai net įsirengia palapines, čia praleidžia naktį, šildydamiesi specialiais šildytuvais.
„Gyvenimas vyksta, visi pasiilgę buvo žiemos žvejai, tai dabar jau „varo“ kaip ir aš – penkiskart per savaitę žvejoja, nes neaišku, kada vėl tokią žiemą turėsim“, – nusijuokia pašnekovas ir priduria, kad tinkamų sąlygų nebuvo jau kone dešimtmetį, tad storas ledas – džiaugsmas žvejams.
Ką prisiminti ruošiantis žvejoti?
Vis tik mėgautis tokia veikla žiemą būtina atsakingai. Mėgėjų žvejybos taisyklėse draudžiama būti ant ledo, kai jis plonas arba Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus apie ledo būklės galimą kelti pavojų gyvybei ar sveikatai.
„Pareiga meškeriotojams – jie turi turėti su savimi smaigus. Smaigai yra toks aparatas ant kaklo su „šniūru“ ir jeigu tu įlūžti, kad padėtum pats sau išsikapanoti iš blogos situacijos. Tai yra privaloma visiems meškeriotojams“, – dar vieną svarbų aspektą akcentavo P. Korsakas.
Spaudžiant šalčiui, svarbi ir tinkama apranga. Sluoksniavimas – pagrindinis žodis, kurį akcentuoja pašnekovas, nors, kaip pažymi, šiuolaikinės technologijos ir apranga leidžia puikiai jaustis ant ledo ir prie -20 laipsnių šalčio.
„Aišku, termosai būtina, karšta arbata. Ir, aišku, alkoholis visai netinka žvejyboj, nes kaip tik jis plečia kraujagysles ir daugiau šąla žmogus negu šyla. Tai toks dalykas, kurio nevartojam ant ledo“, – kalbėjo P. Korsakas.
Nors kiekvienas žvejys žino, bet priminimas niekam nepakiša kojos – privaloma turėti ir žvejo megėjo bilietą. Visoje Lietuvoje galioja bendras bilietas. Dviejų dienų bilietas kainuoja 3 eurus, mėnesinis – 10 eurų, metinis – 30 eurų.
Bilieto nereikia tik keturias dienas metuose: vasario 16-ąją (Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną), kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną), liepos 6-ąją (Valstybės dieną) ir rugpjūčio 15-ąją (Žolines). Šiomis dienomis visiems asmenims leidžiama žvejoti nemokamai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose.
O išlydintiems žvejus į žvejybą, P. Korsakas turi dar vieną priminimą – nelinkėti sėkmės.
„Negalima sakyti „sėkmingos“, dažniausiai nelinki žvejai vienas kitam sėkmės, o kaip tik „nei žvyno, nei uodegos“ vienas kitam sako. Tokia yra negera patarlė, sėkmės negalima linkėti žvejams“, – su šypsena sako P. Korsakas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
