žvejyba

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Nors Lietuvoje žvejoti statomaisiais tinklais draudžiama, brakonieriai vis bando laimę. O pričiupti jie ginasi, kaip išmano ir netgi nusimauna kelnes. Nusikaltimo vietoje netoli Kauno įamžintas pažeidėjas plūdosi, grasino ir tarsi to būtų maža, demonstravo savo lytinius organus. Vaizdą Kauno mariose fiksuoja žvejys mėgėjas – tikrinti pastatytų tinklų plaukia brakonierius. Išvydęs, kad yra filmuojamas, pažeidėjas pašėlsta, nusismaukia kelnes ir makaluoja savo lytiniu organu.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Lazdijų rajono Dusios ir Metelių ežeruose. Žala gamtai siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų, taip pat paimti 56 neleistini žvejybos įrankiai ir neteisėtai pagautos žuvys. Aplinkosaugininkai vykdydami reidą Lazdijų rajone sulaikė du asmenis, gaudžiusius žuvį 2 statomaisiais tinklais Metelių ežere.

Dviem Kretingos rajone žeberklais šlakius gaudžiusiems brakonieriams Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai skyrė baudas ir įpareigojimus atlyginti žalą gamtai, iš viso – per 3 tūkst. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė departamentas, pažeidėjus vykdant akciją „Lašiša 2022“ nustatė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir departamento Šiaulių valdybos pareigūnai, kartu su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ atstovais.

Šeštadienį Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Utenos ir Zarasų rajonuose – iš pažeidėjų paimta 11 statomųjų tinklų, dvi valtys ir žuvys. „Primename, kad aplinkosaugos pareigūnai dirba ir savaitgaliais, todėl sustiprinta žvejybos kontrolė vykdoma nuolat.

Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Prie Vilnelės upės šiuo metu vyksta tikras gamtos stebuklas – lašišų nerštas. Besisukiojančios karališkos žuvys ieško tinkamos vietelės meilės ritualams. Lietuvos aukštupiuose dabar didelių lašišų knibždėte knibžda.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akcijos „Lašiša“ reidą Švenčionių rajone Meros upėje nustatė asmenį, nudūrusį lašišą žeberklu. Taip pat asmens sodyboje rastas neteisėtai laikomas tinklas.   „Prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui vykdome aktyvią kontrolę prie lašišinių upių. Skiriame ypatingą dėmesį teritorijoms, kuriose pažeidimai labiausiai tikėtini.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę Atmatos upėje, kur išbandė žvejybą spiningu. „Mūsų šiandienos tikslas paieškoti ešerių, paieškoti lydekų, pasižiūrėsime vietų. Dabar juk ruduo, plėšrūnų metas“, – teigė ilgametės laidos apie žūklę vedėjas ir jos veidas.  Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Kaunietis dalijasi laimikiu – sugavo 42 kg šamą. Ne vienerius metus žvejyba užsiimantis vyriškis pasakojo, jog prieš du metus nusprendė vaikytis savo gyvenimo žuvies ir šį sezoną pavyko sugauti tikrą trofėjų. „Gal sudomintų mano sugauta žuvis? Šamas trofėjus jau. 42 kg. svorio, 195 cm ilgio“, – rašė žvejys Evaldas iš Kauno. „12 metų gaudžiau karpius – tiek laukinius mūsų ežeruose, tiek komerciniuose tvenkiniuose varžybose dalyvavau.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas žvejoti šlakius ir lašišas. Įprastai šis draudimas įsigalioja spalio 16-ąją, tačiau šiemet tai buvo sekmadienis, todėl draudimas pradeda veikti pirmadienį, informavo Aplinkos ministerija. Minėtų žuvų žvejoti nebus galima iki gruodžio 31 dienos. Visus sugautus šlakius ir lašišas privaloma paleisti. Šis draudimas galioja didesnėje Neries dalyje ir dar dvylikos Lietuvos upių ruožų.

5 tūkstančiai aštriašnipių eršketų mažylių pradėjo savo gyvenimo kelionę laisvėje – buvo paleisti į Nerį. Žuvininkystės tarnybos specialistai sako, kad į Raudonąją knygą įrašyta – karališka žuvis, galinti užaugti net iki 400 kilogramų, į Lietuvos upes turėtų grįžti neršti po 20-ies metų. O kol kas Lietuvoje prieš tai įžuvinti aštriašnipiai sėkmingai plaukioja Baltijos jūroje ir nuplaukia net iki Gotlando.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

Bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo pranešė, kad Kauno mariose iš valties iškrito žvejys ir jam reikia pagalbos. Į įvykio vietą kartu su pareigūnais nuvyko ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Deja, prireikė ir visų kitų specialiųjų tarnybų – ugniagesių ir medikų – pagalbos. „Nemuno kitoje pusėje vyras iškrito iš valties ir skęsta, šaukiasi pagalbos“, – perdavė policininkai.  Ant kranto stovintys žvejai šnekėjosi su kažkur tamsoje plūduriuojančiu nelaimėliu.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Ar kada nors pagalvojote, kad žuvies nevalgysite, nes apetito nekelia jos pavadinimas? O štai Jungtinių Valstijų žuvininkystės ekspertai įsitikinę, kad būtent dėl savo pavadinimo invaziniai azijiniai karpiai – retai atsiranda amerikiečių lėkštėse. Tad sugalvojo juos pervadinti.  Žvejoti iš vandens šokinėjančius azijinius karpius – išties labai smagu. Kartais pakanka tik tinklą kiek aukščiau pakelti ir karpis pats į jį įšoka.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Seimo nario, socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui mėgėjų žvejybos reguliavimą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai. Tokią išvadą Vyriausybė teiks Seimui.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Kėdainių rajone užkietėjusiam ir nusipelniusiam žvejui Andriui Liniauskui ir vėl nusišypsojo sėkmė – žvejys Mantviliškio tvenkinyje sužvejojo daugiau nei 20 kilogramų sveriantį amūrą. Tokios didelės žuvies iki šiol nėra sugavę nei Andriaus bičiuliai, nei jis pats, nors žvejoja daugybę metų ir labai rimtai bei bendrauja su visos Lietuvos žvejais. Milžiniška žuvis Ši vasara žvejui A. Liniauskui ir vėl įsimins visam gyvenimui.

Iki rugpjūčio 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Rinkodaros priemonės“ (Priemonė). Priemonės tikslas – žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Japonijoje vienas žvejys prisipažino mirtinai subadęs dešimtis saugomų jūrinių vėžlių, kai šie įsipainiojo į jo žvejybos tinklus prie vienos pietinės salos, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Praeitą ketvirtadienį atokios Kumedžimos salos, esančios maždaug už 1 600 km į pietvakarius nuo Tokijo, paplūdimyje buvo rasta 30–50 nudobtų arba gaištančių žaliųjų vėžlių. Gyvūnams buvo subadyti kaklai ar kitos kūno dalys.

Pagauti kuo didesnę žuvį yra kiekvieno žvejo svajonė. Tačiau kartais didžiuliai laimikiai užkimba ant kabliuko tikrai ne prieš gerą ir pranašauja rimtas nelaimes. Čilėje, Arikos mieste, žvejai pagavo daugiau nei 5 metrų ilgio juostažuvę, dar kitaip vadinamą Silkių karaliumi, rašoma „mirror.co.uk“. Pasižiūrėti žvejų laimikio sugūžėjo ne vienas vietinis gyventojas, o socialiniame tinkle „TikTok“ šio laimikio vaizdo įrašas sulaukė net 10 milijonų patiktukų.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

„TV pagalbos“ veidas Žilvinas Žitkus savo pomėgį žvejoti pavertė verslu ir padeda lietuviams pildyti savo svajones sužvejoti įspūdingą laimikį. Naujienų portalui tv3.lt gelbėtojas Žilvinas papasakojo, kokios pramogos laukia atvykusių bei atskleidė, kas labiausiai palietė širdį.

Prie Lietuvos krantų neršti atplaukė pirmosios šiais metais vėjažuvės. Egzotiškai atrodančias, tarsi su snapais žuvis palangiškiai vadina gandriukais. Tiesa, kol kas laimikiai skurdūs, net stiprus vėjas nepadeda vėjažuvių gaudyti. Tačiau užkietėję meškeriotojai žino – dar kelios dienos ir meškerės lūš nuo laimikio. Meškeriotojas Mykolas rodo, kokios egzotiškai atrodančios žuvys jau pasirodė prie Lietuvos krantų. Tai – pirmosios šiais metais vėjažuvės. Dabar jos kimba ties Palangos tiltu.

Šalyje įsibėgėja lydekų žvejybos sezonas. Meškeriotojai jau dvi savaites traukia šias vandens plėšrūnes, o laimikiai pasitaiko tikrai įspūdingi – metro ir didesnės. Tačiau vis daugiau tokių didelių trofėjinių spiningautojai paleidžia atgal į vandenį – populiarėja sąmoningų žvejų principas – „pagavai – paleisk“. Ministerija taip pat sumažino lydekų kvotas – jei anksčiau žvejys galėjo parsinešti namo iki 5, tai dabar tik dvi lydekaites ne mažesnes nei 50 centimetrų.

Itin pavojingos ir retos žuvų rūšies – gėlavandenės rajos – gelbėjimo operacija. 180 kilogramų sveriančią žuvį gyventojai skubėjo gelbėti po to, kai ją pagavo žvejys. Vis tik gyvūnų tyrinėtojai šiuo žvejo laimikiu džiaugiasi – esą tai rodo, kad Kambodžoje tekanti Mekongo upė gali būti namais įvairiausioms žvynuotųjų rūšims. Mat pastaraisiais metais šiame vandens telkinyje dėl užterštumo ir perteklinės žvejybos drastiškai mažėja žuvų populiacija.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas. Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.

Pranešama, jog Floridoje žuvo milijardieriaus sūnaus Carlosas Escotetas Alviarezas (31). Nelaimė nutiko tada, kai netyčia buvo išstumta iš už borto jo sužadėtinė ir šis norėjo ją išgelbėti. Pora dalyvavo žvejybos varžybose, skelbė people.com. Teigiama, jog jo sužadėtinė iškrito iš už borto ir mylimasis norėjo ją išgelbėti.

Antradienį įsigaliojo draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Sugavus tokias žuvis, gresia bauda iki 300 eurų ir žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimas – 240 eurų už vieną žuvį, taip pat konfiskuojami ir pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.  Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu vis dar draudžiama žvejoti ir lydekas. „Norime priminti, kad šiuo metu draudžiama gaudyti sterkus, kiršlius ir lydekas.

Su Lietuvos vėliava plaukiojantis antras didžiausias žvejybinis traleris pasaulyje prie Prancūzijos krantų pametė 50-ties tonų laimikį. Apie 100 000 negyvų žuvų užklojo didžiulį vandenyno paviršiaus plotą ir sukėlė pasipiktinimo bangą Prancūzijoje. Lietuvos laivas kaltinamas, kad žuvis pametė tyčia. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Lietuva aplinkybėms išsiaiškinti jau pradėjo tyrimą.

Klaipėdos molų rekonstrukcija atėmė iš stintautojų laimikį. Apie tai vis garsiau kalba ne tik eiliniai meškeriotojai ar žvejai verslininkai, o ir mokslininkai. Uostininkai atšauna, jog tai netiesa. Vis tik mažas stintų laimikis gerokai kilstelėjo ir šių žuvelių kainas. Klaipėdos turgavietėse kilogramas stintų dabar kainuoja net 11 eurų. Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris.

Ledui sukausčius vandens telkinius dienas ten leidžia poledinės žūklės ir žiemos pramogų mėgėjai. Nors ledo storis daug kur jau siekia virš 10 centimetrų ir atrodo saugus, pavojingų vietų apstu, tad ugniagesiai gelbėtojai įspėja ant ledo elgtis atsargiai. Jiems vien per šį sausį jau teko ištraukti ir 3 nuskendusius žmones. „Tai užsidėsiu, užsidėsiu, reikia pirma galvot, kaip ant ledo užlipti per kur“, – kalba žvejys Arūnas.

Kuršių mariose greitai nebeliks žuvies – taip gąsdina meškeriotojai. Jie piktinasi, kad užuot uždraudęs verslininkams žvejoti mariose, aplinkos ministras ruošia jiems naujas lengvatas. Ministras aiškina, kad bus ir ribojimų, tačiau verslininkų iš marių išvaryti nesirengia. Senovinis stintų žvejybos būdas vadinamas bumbinimu.

Kinijpke tęsiama tūkstančio metų senumo tradicija. Tai – poledinė žūklė su tinklais, kuriuos iš ekečių ištraukia arkliai.  Poledinė žūklė Čagano ežere vilioja ne tik žvejus, bet ir turistus, mat jie čia gali išvysti daugiau nei tūkstantmetį gyvuojančią tradiciją. Dideles eketes iškirtę žvejai, į vandenį įleidžia milžiniškus tinklus ir laukia savo laimikio.

TV6 laidos vedėjas Paulius Korsakas leidosi į žieminę ešerių ir lydekų žvejybą. Šįkart žvejybos asas žuvis gaudė „Jig Rig“ ir „Drop Shot“ sistemomis. „Šaltame vandenyje masalą mes padavinėsime labai labai lėtai, vis dėlto žuvys yra labai neaktyvios ir visai nenorės pulti mūsų. Naudosime ne kulverstukus, o pailgus svarelius. Dabar taip pat ypatingai svarbu atsirinkti guminukus, kad maždaug aišku būtų, ko nori žuvis“, – dėstė patyręs žvejas.

TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvis dalinasi kiek neįprasta karantinine žvejyba savo bute. Linksmame ir net kiek ironiškame vaizdo įraše vyras pasakoja, kad šiandien jis žvejos namuose, nes vandens telkinius yra sukaustęs ledas. „Nors ir vandens telkinys nėra didelis, šiandien išbandysiu laimę jame“, – vaizdo įraše kalba žvejo aprangą vilkintis vyras. Netrukus jis iš tikrųjų į savo akvariumą įleidžia guminuką, kuriuo greit susidomi ten plaukiojančios žuvytės.

Kiekvienas žvejys savo gyvenime pagauna tokią žuvį, kurią vadina savo gyvenimo žuvimi. Kraštietis žvejys Justinas Paulauskas lapkričio mėnesį Kėdainių rajono vandenyse sugavo gyvenimo trofėjų – net 18 kilogramų svėrusį plačiakaktį. Beje, žvejys tikrai turi kuo didžiuotis, mat jo trofėjų sąraše tikrai ne viena galiūnė. Milžinišką žuvį Justinas pagavo visai atsitiktinai dar pirmosiomis lapkričio mėnesio dienomis Kėdainių rajono Mantviliškio tvenkinyje.

Ilgąjį savaitgalį Tauragėje Donatas ir Dalius, karpininkai iš Kauno, sugavo įspūdingą 30 kilogramų karpį. Savo laimikio vaizdo įrašu jie pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais. Vaizdo medžiagą ir laišką atsiuntę žvejai teigia, kad tai didžiausias jų žvejotame tvenkinyje iki šiol pagautas karpis, o galbūt ir pats didžiausias visoje Lietuvos istorijoje.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę didžiaisiais masalais spiningu, o kompaniją jam palaikė patyręs žvejas Darius. Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Rugsėjo 1-ąją prasidėjus lašišų ir šlakių žvejybos sezonui, vis daugiau žvejų patraukė į šios žuvų karalienės paieškas. Į lašišų žūklę Neryje leidosi ir TV3 laidos „Vienam gale kablys“ veidas Paulius Korsakas. „Pernai buvo karantinas, niekas niekur nevažiavo. Porą metų mes su jumis jau praleidome rudenį prie upės. Žūklė kaip visada nebus lengva, bet žvejyba turi būti įdomi ir mes turėsime, ką veikti“, – prieš išsiilgtą lašišų žūklę džiaugėsi P. Korsakas.

Vieninteliame Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje neįtikėtinai sunku nusipirkti šviežios, tik ką iš jūros ištrauktos žuvies. Prieš daugiau nei dvidešimt metų prekyba vyko tiesiai iš laivų. Tačiau dėl teisinių niuansų ši tradicija išnyko. Dabar žvejai idėją bando vėl atgaivinti, vis dėlto kliūčių tam tiek daug, kad procesas stringa.  Restorane Klaipėdoje skaniai kepa upėtakis.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.