„Per paskutinius 20 metų, jei neklystu, merlangas pagautas antrą kartą. Tai gana reta žuvis mūsų vandenyse“, – tikina Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas Staponkus.
Nors pasaulyje ši žuvis gan paplitusi, iki mūsų krantų ji neatplaukdavo. Ten ir vanduo jai per mažai sūrus, ir dėl maisto reikėdavo gerai pakovoti.
„Šiaip Baltijos jūroje jos gyvena, bet pačiuose pietuose, tai yra sąsiauriuose tarp Danijos ir Švedijos, nemažai gyvena ir Šiaurės jūroje, taip pat ties Islandijos krantais, aptinkama Viduržemio jūros šiaurinėje dalyje bei Juodosios jūros šiaurinėje dalyje“, – teigia R. Staponkus.
Merlangai yra Baltijos jūroje plaukiojančių ir daugumai lietuvių įprastų menkių giminaičiai. Tačiau nuo jų skiriasi savo išvaizda.
„Merlangas toks geltonas, geltonesnis. O menkę įsivaizduojame rudą, rudesnio atspalvio. Merlangas liaunesnis, galima sakyti, labiau ištęstas“, – sako mokslininkas.
Patyręs žvejys ir pagal tokius išvaizdos skirtumus gali suprasti, kad į jo tinklus ar ant meškerės kabliuko pakliuvo neįprasta menkė. O štai visiems kitiems šią mūsų pakrantėje retą žuvį atskirti nuo menkės padeda išskirtinis jos kūno bruožas.
„Menkę turi ūselį. Merlangas priklauso menkinių žuvų šeimai, bet neturi ūselio“, – teigia R. Staponkus.
Jau ne vieneri metai menkių žvejyba Baltijos jūroje yra uždrausta. Draudimas galios dar mažiausiai penkerius metus. Taip Europos Sąjunga siekia atkurti labai sumažėjusią menkių populiaciją.
„Kaip pasakyti ar ji atsistato, ar neatsistato... Gal menkės daugiau keičia savo buvimo vietą. Jos traukiasi kažkur kitur, eina į kitas bazavimosi vietas ir gali būti, kad Baltijos jūroje pradėsime gaudyti visai kitas žuvis vietoje menkės“, – tvirtina priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Tad mokslininkai mano, kad merlangas ir atkeliavo į mūsų vandenis tarsi žvalgas. Baltijos vanduo dėl užterštumo sūrėja, tad šioms žuvims jis vis labiau tinkamas gyventi, o dėl sumažėjusios menkių populiacijos, jos atranda ir daugiau maisto. Gamtoje juk tuščios vietos ilgai nebūna, sako mokslininkai.
„Gal merlangų ir daugės, nes Baltijos jūra keičiasi. Šis pagautas merlangas yra 31–32 centimetrų ilgio, tai yra pilnai subrendusi, neršianti žuvis. Faktas, jei keičiasi ekosistema, tokios greito gyvenimo ciklo žuvys turi pranašumą. Tai gal Baltijos jūroje jos pakeis menkes“, – spėja R. Staponkus.
Dar praeitame šimtmetyje paprastieji merlangai žvejų nebuvo vertinami, tačiau Baltijoje ir visame pasaulyje žuvims sparčiai nykstant, jau ir merlangai tapo pilnateisėmis komercinėmis žuvimis.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
