Kaip tarė, taip ir padarė. Mažiau nei per porą savaičių pavyko surinkti tiek pinigų, kad nupirktų beveik 400 kilogramų žuvų – amūrų ir plačiakakčių.
Įvairaus dydžio amūrai ir plačiakakčiai keliauja į naują buveinę – seniausią ir didžiausią Lietuvoje dirbtinį tvenkinį – Širvėnos ežerą Biržuose.
Paprastai tariant, amūrai ir plačiakakčiai čia turės uoliai dirbti – švarinti vis labiau dumblėjantį ir želiantį Širvėnos ežerą.
„Amūrai yra va tos vandens karvės, kurios tvarko vandens telkinį nuo perteklinės žolės. O plačiakaktis yra tas, kuris vandenį filtruoja“, – aiškina biržietis Karolis Duderis.
Natūraliais vandens filtrais – amūrais ir plačiakakčiais – įžuvinti Širvėnos ežerą sugalvojo iniciatyvus biržietis.
„Lietuviai sugebėjo bairaktarams susimest, sakau, kodėl biržiečiai negali susimest ežero natūraliam valymui?“ – kalba K. Duderis.
Kaip tarė, taip ir padarė. Savo idėją biržietis paskelbė socialiniame tinkle ir mažiau nei per porą savaičių sąskaita pasipildė beveik 4000 eurų.
„Galvojau, nu 1000 gal maksimum, bet gavosi mums beveik 400 kg žuvies nupirkti. Tai yra daug, kaip tokiam nedideliam miesteliui mūsų“, – tvirtina K. Duderis.
Štai, ką sako gyventojai:
„Džiaugiuosi asmeniškai, nes aš pats žvejys, tai gerai, už, palaikau.“
„Sako, visada reikia tikėtis, kad bus gerai.“
„Jeigu nieko nedarysim, tai čia ežeras, iš viso nebeįbrisim.“
Tiesa, idėjos iniciatorius ir gamtos žinovas viliasi žvejų sąmoningumo ir prašo bent šią vasarą negaudyti amūrų ir plačiakakčių. O sužvejojus – paleisti.
„Tos žuvys skonio savybėm nėra kažkuo ypatingos, bet jos, kaip darbininkai, tai yra didžiulė vertė“, – tikina K. Duderis.
Biržietis tvirtina, kad pagal mokslininkų skaičiavimus, 340 hektarų Širvėnos ežerui reikėtų maždaug 3 kartus daugiau žuvų valytojų nei pavyko nupirkti dabar. Tačiau gamtos mylėtojas sako, kad tai tik gera pradžia.
