Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje rezervuaruose spurda 1000 eršketų. Žuvims jau devyni mėnesiai, kai kurios sveria net iki pusantro kilogramo. Jau po poros savaičių eršketai iškeliaus į Lietuvos vandens telkinius. Taip įžuvindami specialistai stengiasi gausinti žuvų kiekius natūralioje gamtoje.
Per praėjusius metus į pustrečio šimto Lietuvos vandens telkinių specialistai išleido net 13 milijonų užaugintų žuvų. Daugiausia plėšriųjų. Štai vėgėlių gamtoje padaugėjo beveik 5 milijonais, starkių pusantru milijonu, lydekų – pustrečiu milijonu. Taip pat specialistai paleido beveik 180 tūkstančių šlakių ir 140 tūkstančių lašišų bei dar daugybę kitų žuvų. Jos reguliuos natūralią atranką bei atstatys išgaudomų žuvų kiekius.
„Plėšriosios žuvys yra tokie tarsi savotiški biomoderatoriai. Jie reguliuoja ekologinėj sistemoj tam tikrą savo nišą, veikią tą nišą. Ta niša yra tokia, kokioje jie gyvena. Maitinasi smulkiom žuvim, maitinasi tokiom žuvim, kurios neturi tokios vertės meškeriotojams ar verslui, kol yra tas verslas“, – teigia Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas Valdas Gečys.
Tačiau žuvimis besirūpinantys visuomenininkai sako, kad yra ir kita šio proceso medalio pusė.
„Kaip aš prilyginti mėgstu – kaip atviras lūžis ir pleistro užklijavimas. Jei mes įžuvinam žuvis, tai mes turim rimtų bėdų su tams tikrais žuvų ištekliais. Tai mes sprendžiam ne problemą dėl ko tu žuvų mažėja, o tiesiog padarinius tvarkom“, – kalba asociacijos „Lietuvos žuvys“ koordinatorė Monika Kazlauskaitė.
Maža to, esą kartais įžuvinimo politika daugiau naudos atneša žvejams verslininkams, o ne gamtai. Štai, pavyzdžiui, nykstančio europinio ungurio įžuvinimui iš Europos Sąjungos fondų bei šalies biudžeto Lietuvoje kasmet skiriama po 400 tūkstančių eurų, tačiau dirbtinai šio ungurio dėl jo savybių veisti neįmanoma.
„Todėl mes perkam stiklinius unguriukus, mokam tikrai didelius pinigus, o paskui patiems žvejams verslininkams leidžiam gaudyti šias žuvis gaudyklėmis ir tinklais. Tai man atrodo, čia toks viena ranka žuvinam, kita ranka išsemiam ir kiek sumoka žvejai verslininkai už ungurius, o unguriai yra tikrai pelninga žuvų rūšis“, – tvirtina M. Kazlauskaitė.
Žuvivaisos specialistai pripažįsta, kad tobulėti dar yra kur. Mat dabar valstybinė įžuvinimo strategija suplanuojama penkeriems metams, o tai kiša pagalius į ratus privatiems įžuvinimo verslams, kurie taip pat galėtų leisti žuvis į natūralią gamtą, bet vienu kartu negali skirti tiek lėšų.
„Kad žuvivaisos darbuose dalyvautų privatus sektorius, platesniu spektru ir daugiau žuvų rūšių pateiktų ir kiekių, tai to negali įvykti, nes ta strategija neleidžia jiems tuo užsiimti. Nes privatus sektorius turi gauti finansavimą, dalyvauti konkursuose. Tai yra lėšos“, – teigia V. Gečys.
Tiesa, įžuvinant pasitaiko ir nepageidaujamų pasekmių, net žalos gamtai.
„Atvežant iš tolimųjų rytų baltuosius amūrus, plačiakakčius, kartu atvažiavo ir toks rytinis gružlelis. Tokia nedidelė žuvelė, bet ji tokia gerokai agresyvoka, gerai, kad neplinta dar labai greitai, nors jau yra ne tik Raseinių tvenkiniuose, bet ir aplinkiniuose upeliuose radom pernai“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.
Šiomis savaitėmis prasideda įžuvinimas visoje Lietuvoje. Iki metų pabaigos specialistai į šalies vandens telkinius planuoja išleisti 12 milijonų įvairiausių žuvų.
