Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje. Dalį tautiečių neramina ar jos neatsiduria pasaulio vandenynuose ir jūrose, tad kaip yra iš tikrųjų?

Aplinkosaugininkai nustatė – mažiausiai savaitę, o pasak Neryje žvejojančių, net ištisus metus į didžiausią sostinės upę iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio tekėjusios šiukšlės – žuvims ir paukščiams pražūtingos plastiko dalelės. Į miesto nuotekų tinklus jas išleidusios įmonės vadovai dabar mušasi į krūtinę, kad taip nutiko atsitiktinai.

O „Vilniaus vandenys“ teisinasi, kad tokių smulkių fragmentų nesugaudo jų turimi filtrai. Kaltininkai nustatinėjami, tiriama ir kokie kiekiai plastiko galėjo patekti į Nerį. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad išvis per metus plastiko atliekų šalyje susidaro tiesiog milžiniški kiekiai.

REKLAMA

Be piktybiškai miške numestų polietileninių maišelių, kurių kiekio apskaičiuoti neįmanoma – oficialiai vien 2018 metais Lietuvoje surinkta apie 100 tūkstančių tonų plastiko. Beveik trečdalis – 29 tūkstančiai tonų – perdirbtos Lietuvoje. 24 tūkstančiai tonų perdirbimui netinkamo plastiko – panaudota kurui ar šildymui.

Plastikas

Plastikas

„Pagrinde, aišku, eina plastikinės pakuotės. Jos sudaro apie 60 procentų visų atliekų. Tuomet yra gamybinės plastiko atliekos. Į šį srautą įeina ir gyventojų buityje susidariusios atliekos bei iš buitinės technikos, elektros įrangos atliekos“, – sako ministerijos atstovė Rita Šerniauskienė.

Didelė dalis šalyje surenkamų plastiko atliekų – net 39 tūkstančiai tonų – eksportuojamos. Dalis tautiečių išvydę štai tokius nemalonius vaizdus – sąvartynais virtusias jūras ar vandenynus Karibuose, Azijoje, baiminasi, jog ir jų išrūšiuotos atliekos ten neatsidurtų:

„Kur geri depozitai tai surenka tikriausiai kažkas, kam jų reikia, o nepanaudotas net neįsivaizduoju, į vandenyną turbūt keliauja. Taip madinga dabar.“

„Esu mačiusi nuotraukų, kuriose žuvys plaukioja vandenyje tarp plastiko ir jo prisivalgo. Tad tokių dalykų pasitaiko.“

„Siuntimas taip pat kainuoja, tai įsivaizduokite, kad nuvežame kažkur, pakrauname, laivais plukdome ir išpilame į vandenyną. Na tai nelogiška.“

„Girdėjau, kad yra kita problema. Kai mes rūšiuojame vis tiek visos atliekos patenka į bendrą sąvartyną. Tai čia būtų liūdniausias scenarijus.“

Aplinkos ministerija ramina, esą į kaimynines valstybes siunčiamos plastiko atliekos yra tvarkingai perdirbamos ar kitaip panaudojamos. O ir į sąvartynus keliauja nedidelė dalis – apie keturios tonos per metus. O jokiam kitam panaudojimui netinkamos šiukšlės taip pat apie keturi tūkstančiai tonų,  dar yra ir deginamos. Tiesa tokiu būdu atsikratyti atliekomis artimiausioje ateityje jau nebebus galima. Mat atliekų deginimas Europos Sąjungoje yra priskiriamas prie nepažangių metodų.

REKLAMA

„Lietuva neturi pakankamai įrenginiu plastiko atliekų perdirbimui, tai pagrindinės šalys į kurias yra eksportuojama – Lenkija, Rumunija ir Latvija, nes jos turi pakankamai gerus įrenginius ir gali patikinti, kad gaminiai nenusėda kažkur upėse, vandenyse, o yra perdirbama“, – pasakoja ministerijos atstovė Rita Šerniauskienė.

Tos atliekos, kurios lieka Lietuvoje iš konteinerių ar įmonių patenka į atliekų tvarkymo bei perdirbimo bendroves. „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius sako, jog vidutiniškai kiekvienas tautietis per metus sukaupia apie 30 kilogramų plastiko. Ir nors visuomenė sąmoningėja ir kruopščiau rūšiuoja, darbo netrūksta. Mat sulaukus partijos plastiko atliekų reikia jas surūšiuoti pagal cheminę sudėtį ir kitus parametrus. O štai įmonės gaminančios produktus ar pakuotes su polietilenu į jas prideda įvairiausių priedų bei dažų, tad perdirbti tokias atliekas keblu.

„Mums tenka ta dalia, kad tas atliekas atrūšiuotumėme taip, kad būtų perdirbimui atliekos atskirtos, o tos, kurios yra sunkiai perdirbamos ar neperdirbamos, panaudojamos energijai gauti ar cemento gamykloje naudojamos kaip kuras“, – teigia bendrovės vadovas Saulius Budrevičius.

Plastikas ar plastmasė – polimerinė medžiaga, kuriai natūraliai suirti gamtoje gali prireikti ir dešimčių ir šimtų metų, tad tiek vartotojai raginami rūšiuoti, tiek perdirbėjai – išnaudoti atliekas naujų produktų gamybai. Dažnas nustebs, kad kasdien buityje naudojami daiktai yra pagaminti iš buvusių plastiko atliekų.

„Plastiko rūšių yra daug, tad daug gaminių naudojami iš perdirbto plastiko. Tai visi mūsų buityje naudojami kibirai, plastikinės talpos, vamzdžiai. Taip pat ir automobilių detalės. Jei perkame automobilį – didelė dalis yra iš perdirbto plastiko“, – kalbėjo instituto direktorius Alfredas Skinulis.

Nors aplinkosauginės organizacijos raginą atsisakyti plastiko gaminių, įvairiose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje netrukus neliks vienkartinių indų, šiaudelių, per metus pasaulyje pagaminama per 350 milijonų tonų plastiko gaminių – o Europoje kasmet susidaro daugiau nei 25 milijonai tonų atliekų.

Petras
2020-02-02 12:13:36
Prichvatizatorius teršia aplinką nuodija žuvis ,o jo švoreris valdžioj dešimtmečius to nepastebi. Priežastis ta ,kad rinkėjų dauguma negali taprinkiminiu laikotarpiu atleisti nedirbančių ar nusikaltimus darančių valdininkų.Kodėl nesujuda įtatymdavys-LR prezidentas?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
:)))))) 2020-02-02 12:14:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kiek gamintojaigamina,kiek prekybininkai parduoda,tiek pirkejai ir perka,be to pirkejai po trys kartus sumoka uz perdirbima plasmases ir vel nori uzzombinti pirkejus,mano nuomone   ATSAKYTI
Petras 2020-02-02 12:13:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prichvatizatorius teršia aplinką nuodija žuvis ,o jo švoreris valdžioj dešimtmečius to nepastebi. Priežastis ta ,kad rinkėjų dauguma negali taprinkiminiu laikotarpiu atleisti nedirbančių ar nusikaltimus darančių valdininkų.Kodėl nesujuda įtatymdavys-LR prezidentas?   ATSAKYTI

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
Lėktuvas (nuotr. stop kadras)
Įvairių keistenybių iš skrydžių galima rasti internete. Kartais keleiviai tikrai nežino ribų, arba jų tiesiog neturi. Štai dar vienas įrašas tai įrodo. Jame užfiksuota, kaip ...
Veterinarė (nuotr. stop kadras)
Kiekvienam šeimininkui neramu, kai jo keturkojis serga, o gydymas gali būti ir nemalonus. Įrašas iš veterinarės kabineto pasiekė tūkstančius internautų. Jame užfiksuota, kaip ...
greitoji pagalba (nuotr. stop kadras)
Medikai reikalauja stiprinti jų pajėgas greitosios medicinos pagalbos įstaigose. Vykstant į iškvietimus pas ligonius, pasak sveikatos specialistų, dviejų paramedikų brigadoje ...
Asta Baukutė (A. Broko ir J. Žalnierukyno („Culture Bridge“) nuotr.)
TV3 laidos „Visi mes žmonės“ pašnekovės neslepia dalijantys gyvenimą iki Seimo ir po jo. Vienoms tai buvo tik ketveri metai – viena kadencija Seime, kitioms – net keliolika ...
fenotipologas Giedrius Švetkauskas „Power Hit Radio“  (nuotr. stop kadras)
„Power Hit Radio“ svečias – Giedrius Švetkauskas, fenotipologas iš vivapersona.lt. Jis papasakojo, ką mato iš žmonių veidų, kas yra fenotipologija ir pokalbio metu aptarė ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų