šiukšlės

Šatrininkų seniūnija viešai pasmerkė neatsakingą elgesį Karklėnų kapinių prieigose. Už kapinių tvoros buvo aptiktas didelis kiekis statybinių atliekų ir kitų šiukšlių, kurios, kaip pabrėžiama, ne tik darko aplinką, bet ir rodo nepagarbą mirusiųjų atminimo vietai. Seniūnijos atstovai primena, kad statybinės atliekos negali būti paliekamos nei prie kapinių, nei už jų teritorijos ribų. Tokios atliekos turi būti pristatomos į specialias surinkimo aikšteles ir tvarkomos pagal nustatytą tvarką.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba penktadienį rinksis į posėdį, kuris sušauktas sostinės regione kilus atliekų tvarkymo krizei. Tuo metu prieš posėdį profsąjunga „Solidarumas“ surengs piketą, kuriuo norima atkreipti dėmesį į bendrovės „Energesman“ darbuotojų padėtį. Posėdis sušauktas savivaldybės tarybos nariui, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkui Aleksandrui Nemunaičiui surinkus daugiau nei trečdalį tarybos narių parašų, reikalingų inicijuoti neeilinį sostinės tarybos posėdį.

Įsibėgėjant Vilnių skandinančių atliekų krizei tebevyksta kaltųjų paieškos. Šiukšlių perdirbimo gamyklą perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) tikina, kad išgelbėjo regioną nuo visiškos sistemos griūties, o buvęs operatorius „Energesman“ atkerta, kad krizę sukėlė pats sąskaitų neapmokėjęs ir nevykdęs susitarimų Vilniaus atliekų tvarkymo centras.

Vilniaus šiukšlių krizė pasiekė prokuratūrą. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) prašo teisėsaugos įvertinti, ar atliekų rūšiavimo gamyklos operatorė „Energesman“ nepažeidė atliekų tvarkymo taisyklių, mat teritorijoje prisikaupė daugiau kaip 20 tūkst. tonų šiukšlių, kurios esą gali užsiliepsnoti. Įmonės vadovas Algirdas Blazgys neigia gaisro riziką ir tikina pasikreipęs į teismą skųsdamas vienašališką sutarties nutraukimą, prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Alytaus rajone, Daugų ežere, šeštadienį vyko aplinkos tvarkymo akcija – buvo valomas ežero dugnas, surenkamos šiukšlės, pamesti daiktai. Ištrauktų radinių kiekis pribloškė: ant kranto sugulė didelis šiukšlių kalnas, kuriam išvežti prireikė priekabos. Iš ežero dugno ištraukta daug šiukšlių Švarinimo akciją organizavo Daugų seniūnijos seniūnaitis Robertas Ožalinskas, subūręs narus bendram darbui. „Rezultatai pradėjo matytis vos minutė po pirmojo nėrimo.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) dėl galimai nusikalstamos Vilniaus mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos operatorės „Energesman“ veiklos kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, penktadienį pranešė VAATC. Vilniaus prokuratūra BNS patvirtino gavusi VAATC kreipimąsi.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad atliekų tvarkymo bendrovė „Energesman“ toliau blogina šiukšlių situaciją sostinės regione, todėl ragina visas regiono savivaldybes susitelkti ir kuo greičiau užtikrinti, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) perimtų atliekų rūšiavimo gamyklos valdymą.

Trakų miškininkams įkliuvo šiukšlių kalnus miške išvertę vilniečiai. Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad statybines atliekas ir stiklus žmonės į šalia Vosyliukų esantį mišką išvežė ne patys, o patikėjo jas nelegaliai šiukšlių išvežimu užsiimantiems asmenims. Šie, užuot vežę nereikalingus daiktus į tam skirtas vietas, juos išmetė miške prie Trakų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniaus šiukšlių krizė netrukus gali tapti valstybės lygmens ekstremaliąja situacija. Dešimtys tūkstančių tonų dvokiančių atliekų grėsmingai kaupiasi pernai degusioje atliekų tvarkymo įmonėje, o jų išvežti nėra kur. Tuo pat metu vyksta kaltųjų paieškos: Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centras kaltina bendrovę „Energesman“, o ši atsakomybę verčia atliekų tvarkymo centrui, kaltindama jį veiklos sabotavimu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilnius tampa pavojingu „fakelu“ – taip į Gariūnuose besikaupiančius šiukšlių kalnus reaguoja sostinės meras Valdas Benkunskas. Nors meras viešai demonstruoja susirūpinimą dėl atliekų krizės, susitikime, kuriame buvo aptariama ši problema, jis pats nedalyvavo. Ugniagesiai tikina ir be mero perspėjimų suprantantys situacijos rimtumą bei į Gariūnus siunčia budinčius pareigūnus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų ir narų komanda tęsia Neries valymo nuo šiukšlių darbus. Praėjusiais metais išvaliusi 8 kilometrų ruožą, panašaus ilgio atkarpą valyti užsibrėžė ir šįmet. Antrasis Neries upės valymo Vilniaus mieste etapas apims atkarpą nuo Verkių Trinapolio bažnyčios iki Baltojo tilto.

Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA) skelbia apie galimybę atiduoti aplinkai pavojingąsias automobilių atliekas – už vienas jų bus ir sumokama. AGIA interneto puslapyje skelbiama, kad birželio 1–5 dienomis atliekas atiduoti kviečiami Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto ir Joniškio rajono savivaldybių gyventojai.

Artėjant įvairioms vasaros šventėms gyventojai raginami atsakingiau rinktis dekoracijas ir vengti į orą leidžiamų balionų bei dangaus žibintų. Aplinkos apsaugos departamentas perspėja, kad nors tokie atributai atrodo gražiai ir šventiškai, jie gali turėti skaudžių pasekmių gamtai bei laukiniams gyvūnams.

Atsinaujinusi nacionalinė tvarkymosi iniciatyva „Mes darom“ kviečia dalyvauti ne tik miestų talkose, bet ir edukacijose apie rūšiavimą, akcijos metu tikisi sulaukti apie 10 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje. „Mes darom“ visą laiką buvom apie sąmoningumą, pilietiškumą, bendruomenės atsakomybę, tokį paprastą pasirinkimą nerodyti pirštais, ne kažką skųsti, kažką peikti, o tiesiog imti ir padaryti“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo iniciatyvos projektų vadovas Vladas Sakalauskas.

Ne paslaptis, kad tai, kas vienam šlamštas, kitam gali būti tikras auksas. Dalijamės su jumis pagrindinėmis virtuvinėmis atliekomis, kurios pagelbės sode. Daugelis patyrusių sodininkų jau yra išbandę – virtuvės atliekos puikiausiai tinka augalams. Arbatos tirščiai Augalai mėgsta tanino rūgštį, kurios gausu arbatos lapuose. Išimkite tirščius iš pakelių ir apiberkite jais augalo krūmą, galite įkasti jų į žemę. Arbatos lapuose esančiais mineralais galima pamaitinti ir rožių krūmą.

Vienoje iš Vilniaus gyvenviečių „Facebook“ grupių gyventojas pasidalino nuotrauka – joje matyti, kaip miške palikta krūva šiukšlių. Taip pat apie miške paliekamas šiukšles skundžiasi ne vienas Vilniaus miesto gyventojas. Prieš daugiau nei savaitę vienoje Vilniaus miesto gyventojų „Facebook “ grupėje pasidalinta nuotrauka. Joje matyti gyvenvietės miškelyje palikta šiukšlių krūva.

Kaimynų nesutarimai – gana dažnas reiškinys, tačiau kartais net menkiausi ginčai gali peraugti į rimtą konfliktą. Vienas vyras socialiniuose tinkluose pasidalijo savo istorija, kuri prasidėjo nuo, atrodytų, nedidelės problemos – kaimynės naudojimosi jo šiukšliadėžėmis. Iš pradžių tai atrodė tik nemalonus nesusipratimas, tačiau laikui bėgant situacija vis labiau erzino ir kėlė pyktį. Galiausiai spontaniškas kerštas sukėlė dar didesnę įtampą tarp kaimynų.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) su regiono savivaldybėmis iki 2028 m. pabaigos planuoja įrengti aštuonias naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.  Kaip skelbia VAATC, aikštelių plėtra vykdoma siekiant skatinti atsakingą atliekų tvarkymą, perdirbimą bei antrinį daiktų panaudojimą, taip pat norint sumažinti neatsakingai ar nelegaliai paliekamų atliekų kiekius.

Kaune, Vandžiogalos plente, atliekų rūšiavimo įmonės „Ekonovus“ teritorijoje ketvirtadienį kilo gaisras – degė keturių metrų aukščio šiukšlių krūva, penktadienį pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Ugniagesiams apie gaisrą pranešta 15.40 valandą.  Įmonės krautuvas perkasinėjo atliekas, jos buvo perliejamos vandeniu. Užgesinus gaisrą, dar kartą perkasta ir perlieta degusių atliekų krūva.

Perskaičiavus įkainius ir atnaujinus atliekų tvarkymo taisykles, Kauno mieste nuo liepos vidutiniškai 8–10 proc. brangs komunalinių ir joms nepriskiriamų buitinių atliekų tvarkymas. Tai numatantiems pakeitimams pritarė antradienį posėdžiavusi Kauno savivaldybės taryba. Keisis atliekų tvarkymo kainos Kaip skelbia miestas, sprendimais aiškiau apibrėžtos atliekų turėtojų ir tvarkytojų teisės bei pareigos, patikslinta kainodaros sistema ir nustatyti nauji įkainiai.

Vilnietė socialiniuose tinkluose pasidalijo vaizdais, kurie daugeliui sukėlė pasipiktinimą ir pasišlykštėjimą – pievose aplink daugiabučius gausiai išmėtytos pūvančios maisto atliekos. Nors kai kurie žmonės galbūt mano darantys gerą darbą ir taip šeriantys gyvūnus, moteris dalinasi, kad nuo lauke rastų maisto likučių jau nukentėjo jos augintinis.

Antradienį ryte, apie 9 val. sostinės Naujininkų rajone užsidegė gabenamos šiukšlės. Jas teko skubiai iškrauti iš šiukšliavežio. Incidentas įvyko Pelesos ir Sniego gatvių sankryžoje. Rūkstančias šiukšles pastebėję komunalininkai atliekas iškrovė tiesiog gatvėje prie konteinerių.  Ugnis nespėjo išsiplėsti, šiukšliavežis, pirminiais duomenimis, neapdegė. Šiukšliavežis netrukus išvažiavo iš incidento vietos, liko tik jau nebesmilkstantis šiukšlių kalnas.

Gyvenant daugiabučiuose neretai tenka kęsti erzinantį kaimynų elgesį, tačiau kartais su tuo taikstytis tiesiog neišeina. Pvz., jei dėl šalimais gyvenančio asmens kasdien tenka kęsti baisų kvapą, rinkti jo šiukšles ar net kovoti su tarakonais.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi išgąsčio kupina Rita. Senyvo amžiaus moteris piktinasi ir baiminasi jai priklausančiame miške gyvenančio žmogaus. Rita numano, kad jame gali gyventi moteris, kuri jai priklausančiose valdose kaupia iš konteinerių nešamas šiukšles. Atvykus į mišką ir radus minėtąją šiukšlintoją Janiną, paaiškėjo, kad medžių apsuptyje moteris gyvena jau šešerius metus.

Sostinėje – oranžinių maišelių krizė. Rūšiuoti maisto atliekas ne į specialius konteinerius, o į išdalytus oranžinius maišelius liepusi Vilniaus savivaldybė kurį laiką maišelius dalijo nemokamai. 2025 metams gyventojams jų turėjo pakakti, tačiau šiems metams, sausiui einant į pabaigą, žmonės jų atsiimti nebegali. Paaiškėjo, kad konkursą laimėję tiekėjai pagamino brokuotus maišus, tad po naujo konkurso naujus maišelius dalins geriausiu atveju kovą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija bei profesionalių narų komanda. Narai per valymo laikotarpį iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų tilto. Ateityje ketinama išvalyti visą Neries atkarpą tekančią per Vilnių – iš viso 24 km.

Naujųjų metų naktis yra kupina ne tik įspūdžių, bet ir po šventimo likusių šiukšlių. Žmonės, išeidami į kiemus leisti fejerverkų ar jais pasigrožėti, palieka ne tik pirotechnikos atliekų, bet ir vienkartinių puodelių, indų, cigarečių, taros ir pan.  Savivaldybės įspėja, kad už tai galite sulaukti ir kelių šimtų eurų baudos. O kartais už šiukšlių išvežimą ar tvarkymą gali tekti sumokėti ir patiems gyventojams.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kuršėnų regioninio padalinio miškininkai dalijasi neraminančia informacija – jau antrą kartą šiais metais Gruzdžių girininkijoje randamos išmestos padangos. Prieš pat šventes Gruzdžių girininkijoje, Šiaulių r., užfiksuotas naujas šiukšlinimo atvejis – rasta daugiau nei tona išmestų padangų. Jau antras radinys šiemet Tokie dideli kiekiai padangų išmetami ne pirmą kartą. Dar spalį miškininkai toje pačioje girininkijoje rado daugiau nei 5 t padangų.

Šventinis laikotarpis namuose dažnai reiškia ne tik jaukią atmosferą, bet ir kalnus šiukšlių. Kaip visa tai sutvarkyti, kaip jomis atsikratyti „Žinių radijui“ komentavo „Ecoservice“ komunikacijos projektų vadovė Rita Kručaitė. Ar pastebite, kad per šventes atliekų yra gerokai daugiau konteineriuose? Taip, per visas šventes iš tikrųjų atliekų kiekis padidėja, bet per Kalėdas ypatingai. Būna iki dviejų kartų daugiau atliekų, nei įprastą laikotarpį.

Kas turėtų sumokėti už atliekų nerūšiuojančius gyventojus? Ši dilema ypač aštriai skamba Vilniuje. Verslininkai reikalauja susimokėti savivaldybę, tačiau meras Valdas Benkunskas tam priešinasi ir gąsdina, kad tokiu atveju tektų trečdaliu padidinti rinkliavą gyventojams. Beje, vilniečiams atliekų rinkliavą savivaldybė jau nuo sausio ir taip nusprendė padidinti dešimtadaliu. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos. Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles. Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.

Didelio atgarsio sulaukusi istorija, kurioje vyras buvo nufilmuotas verčiantis atliekas iš nuosavo konteinerio į bendro naudojimo konteinerius, baigėsi. Nors Kėdainių rajono savivaldybė iš pradžių teigė, kad pažeidėjo nustatyti nepavyks, papildomos pastangos davė vaisių – šiukšlintojas buvo surastas ir nubaustas minimalia 30 eurų bauda. Iš pradžių atrodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas vyras liks nenubaustas, nes, pasak savivaldybės, medžiagoje nebuvo matyti automobilio numerių.

Socialiniuose tinkluose audrą sukėlęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vyras iš savo asmeninio konteinerio verčia atliekas į daugiabučiams skirtus bendro naudojimo konteinerius Kėdainiuose, tapo ne tik pasipiktinimo, bet ir karštų diskusijų epicentru.

Kėdainių rajone kova už tinkamą atliekų rūšiavimą pasiekė naują lygį. Praėjusių metų pabaigoje atliekas surenkanti įmonė „Ekonovus“ ėmėsi griežtos akcijos – neištuštindavo privačių valdų rūšiavimo atliekų konteinerių, jei juose rasdavo netinkamų atliekų. Maža to, gyventojams buvo grasinama ir baudomis – jei gyventojai nesureaguodavo į informacinius lapelius, priklijuotus ant konteinerių, jiems galėjo būti paskirta net iki 600 eurų bauda.

Šių metų balandį gaisrui nuniokojus Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklą, jo padaryta žala įvertinta apie 3 mln. eurų.  Gamyklos operatorė „Energesman“ skelbia apskaičiavusi, kad žala įrangai siekia apie 2 mln. eurų, o pastato konstrukcijoms – dar apie 1 mln. eurų.  Pasak įmonės atstovų, nuostolius bendrovė turės padengti pati, o jei būtų nustatytas tyčinis padegimas, juos padengtų draudimo bendrovė.

Kaip šaukštas deguto gali sugadinti statinę medaus, taip ir elektroninės cigaretės kelia grėsmę visai atliekų rūšiavimo sistemai, skelbia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo centruose vis dažniau aptinkamos netinkamai išmestos elektroninės cigaretės. Šie nedideli prietaisai kelia rimtą pavojų – nuo gaisro iki sprogimo.

Turbūt ne vienas prieš vartodamas vaistus pasitikrina jų galiojimo datą. Išvydus, kad vaistų galiojimo laikas pasibaigęs, svarbu jais tinkamai pasirūpinti. Specialistai įspėja nemesti pasibaigusio galiojimo vaistų į atliekų konteinerius. Įspėja nemesti vaistų į atliekų konteinerius Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos departamentas pasidalijo įrašu apie tai, ką daryti su pasibaigusio galiojimo vaistais.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia visuomenės dėmesį į opią problemą – šiukšlinimą miškuose. Miškininkai primena, kad miškas nėra sąvartynas, ir kviečia visus elgtis atsakingai. Šiltuoju metų laiku žmonės dažniau lankosi gamtoje, tačiau kartu su iškylomis ir stovyklavimais dažnai atkeliauja ir neatsakingai paliktos šiukšlės. Miškuose randamos ne tik smulkios atliekos, bet ir stambūs daiktai – nuo padangų iki buitinės technikos.

Vilniaus mišrių atliekų tvarkymo įmonė skęsta dvokiančių šiukšlių kalnuose. Po gaisro ji atliekas rūšiuoja lauke, tad aplink tvyro sunkiai pakeliamos smarvės tvaikas, o šiukšlių kalnuose kapstosi būriai kirų ir gandrų. Šalia tįsta ir valandoms įstrigusių šiukšliavežių eilės, laukiantys, kada galės išpilti vilniečių šiukšles. Aplinkos ministras Povilas Poderskis pripažįsta, kad ekstremalioje situacijoje atsidūrusi atliekų tvarkymo sistema atstatoma labai lėtai.

Ar kada susimąstėte, kas nutinka su išmestomis baterijomis ar senais elektronikos prietaisais, kai jie atsiduria bendrame atliekų konteineryje? Nors šios atliekos atrodo nekaltos, jos gali tapti didelių nelaimių priežastimi. Ličio jonų baterijos, patekusios į bendrą atliekų srautą, tampa tiksinčiomis bombomis, galinčiomis sukelti sprogimus ir gaisrus atliekų konteineriuose, transporto priemonėse ar net atliekų rūšiavimo gamyklose.

Šokiruojantis radinys Trakų pašonėje. Miške Ropėjų girininkijos miškininkai rado išardytą ir išmestą visą seną namą, tiksliau tai, kas iš jo liko – didžiulius kiekius statybinių atliekų. Šalia ir krūvos autodetalių, vaikiškų žaislų. Miškininkai įtaria, kad pasidarbavo jau prieš pusmetį identifikuotos gamtos teršėjų grupuotės atstovai, veikiausiai besiverčiantys nelegaliu šiukšlių gabenimu. Pareigūnai prašo žmones, pažinusius savo daiktus, atsiliepti.

Klaipėdoje suaktyvėjo šiukšlintojai. Daugiabučių kiemuose, šalia konteinerių dygsta krūvos šiukšlių – žmonės palieka lagaminus, unitazus, net senus gesintuvus. Už tokių nelegalių sąvartynų sutvarkymą moka visi miesto gyventojai. Pernai 8 tūkstančių tokių šiukšlių krūvų sutvarkymas klaipėdiečiams atsiėjo kone pusę milijono eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kalną šiukšlių vietoj paparčio žiedo po Joninių nakties aptiko vieno daugiabučių kiemo Klaipėdoje gyventojai.

Sodininkai Panevėžio rajone piktinasi, esą atliekų konteinerių aikštelės vasarą virsta sąvartynais po atviru dangumi. Baisaus vaizdo ir dvoko nebeapsikentę žmonės skundais užvertė savivaldybę, tačiau ši atkerta, kad atliekų kalnais konteinerių aikšteles sodų pašonėje užverčia ne kas kitas, o patys sodininkai. Patys, esą, paskui ir skundžiasi. Tad netvarkingus sodininkus savivaldybė imsis auklėti piniginėmis baudomis, nors žmonės prašo tiesiog dažniau išvežti šiukšles.

Jei paklaustume dažno lietuvio, kaip šis įsivaizduoja mišką – greičiausiai, retas kuris atsakytų, kad tai gamtos užuovėja pilna šiukšlių. Deja, bet tokią realybę dažnai miške mato VMU miškininkai. Miškininkai dalijasi pribloškiančiais skaičiais – vien praėjusiais metais Valstybinių miškų urėdija atliekų tvarkytojams perdavė 1 069 tonas atliekų.

Atšilus orams vis daugiau žmonių vakarus leidžia terasose ar kiemuose, norėdami pailsėti gryname ore, pasimėgauti saule ar ramiai išgerti kavos puodelį. Tačiau tokį malonumą kartais aptemdo netikėti nesklandumai – ypač tada, kai tenka susidurti su kaimynų abejingumu. Nesutarimai tarp kaimynų gali kilti dėl įvairių priežasčių: nuo triukšmo, automobilių parkavimo iki netinkamai tvarkomų buitinių atliekų.

Pavasariniai savaitgaliai grįžta, o kartu su jais gyventojai išeina į gatves. Ne paslaptis, kad jau kelerius metus rekonstruota Neries krantinė tapo vilniečių traukos centru: savaitgaliais čia laisvalaikį leidžia daugybė žmonių. Tenka apgailestauti, kad ten, kur didelis žmonių srautas, yra garantuotas didelis šiukšlių kiekis. Šios šiukšlių krūvos neretai tampa išskirtine puota varnoms, o pakrantė ima panašėti į šiukšlyną, rašoma MadeinVilnius.lt.

Sekmadienį kilęs gaisras šiukšlių perdirbimo įmonėje Jočionių g. Vilniuje užgesintas. Šiuo metu tiriamos nelaimės priežastys. „Šiandien 13 val. 44 min. paskelbta gaisro likvidacija“, – pirmadienį nurodė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Nerijus Statkus. Jo teigimu, gaisro vietoje vis dar dirba 5 ugniagesių autocisternos, štabo darbuotojai, perkasamos atliekos ir perpilamos kai kur dar rusenančios šiukšlės.

Vilniuje sekmadienio rytą kilus gaisrui atliekų rūšiavimo gamykloje „Energesman“, bendrovė pranešė, jog liepsnų plitimas yra suvaldytas. Neatmetama ir padegimo versija. „Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykloje šiandien kilęs gaisras suvaldytas. Gamyklos operatorius „Energesman“ atsiprašo aplinkinių gyventojų dėl patirtų nepatogumų.

Dėl sekmadienį Vilniuje, „Energesman“ atliekų tvarkymo gamykloje, kilusio gaisro bus skelbiama lokali ekstremali padėtis, pranešė sostinės meras Valdas Benkunskas. „Iš miesto pusės netrukus bus paskelbta lokali ekstremali padėtis šitoje vietoje ir įsijungs atskiras teisinis režimas“, – sekmadienį žurnalistams Gariūnuose, kur kilo gaisras, sakė V. Benkunskas. Anot jo, šiuo metu miesto savivaldybė siekia sumažinti dėl gaisro gamtai padarytą žalą.