Tvarkomoje gatvėje eismas valdomas laikinais šviesoforais, dėl kurių susidaro nuolatinės spūstys. Pėsčiųjų judėjimas apsunkintas, o purvo ir balų tiek, kad dalis gyventojų negali nei pasiekti autobusų stotelės, nei išsikviesti taksi.
Institucijos sako, kad projektas neva yra valstybinės reikšmės ir įtrauktas tarp prioritetinių.
Tačiau vietos bendruomenė piktinasi: kodėl svarbus projektas vykdomas taip, kad kelis mėnesius niekas nieko nedarys? Kodėl kelininkai iš karto išrausė tokį ilgą kelio ruožą, o ne dirba etapais?
Gyventojai piktinasi kelininkų jovalu
Vietos gyventojai tikina, kad dabartinė gatvės būklė primena kelią, koks jis buvo prieš kelis dešimtmečius.
„Toks kelias buvo prieš 50 metų. Sugrąžino į pradinę būseną“, – piktinasi Viltė (vardas pakeistas).
„O kada tų darbų pabaiga? Nes vaizdas toks, kad sunaikino gatvę ir nieko nebedaro“, – pritaria Jonas (vardas pakeistas).
Daugelis nesupranta, kodėl remonto darbai nevykdomi intensyviau, jei projektas iš tiesų prioritetinis.
„Tokį bardaką padarė, kad šakės. Jeigu „Via Lietuva“ sako, kad prioritetinis objektas, tai tegu dirba kiaurą parą, tiesia vamzdynus, ką jie ten planuoja daryti? Kad tokį jovalą užkūrė“, – teigia Karolis (vardas pakeistas).
Institucijų ir gyventojų perspektyvos nesutampa
Gatvės remontą užsakiusi „Via Lietuva“ tikina, kad kelio ruožas tarp prioritetinių pateko dėl prastos dangos būklės.
„Kelio dangoje, asfaltbetonyje, vietomis matomos pažaidos. Kelkraščiai yra deformavęsi, o esami kelio bortai nutrupėję, šaligatvio plytelės – su išdaužomis“, – komentuoja „Via Lietuva“ komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.
Tačiau kalbinti gyventojai tvirtina, kad tokia būklė buvo tik kai kur, o didesnė kelio dalis buvo visiškai pakenčiama.
Tuo metu remonto darbų rangovo „Gevalda“ direktorius Valdemaras Karlonas nurodo, esą anksčiau būdavo, kad „po nedidelio lietaus kelias patvinksta“.
Gyventojai tam kategoriškai prieštarauja:
„Buvo tokia bala, kur kaupdavosi lietaus vanduo, bet tik vienoje vietoje, kokių 20–30 metrų. Ne dviejų kilometrų ruože“, – sako gyventoja.
Bendruomenė tikina, kad kalbėti apie „patvinkusį visą kelią“ – gerokai perdėta.
Žmonės nebežino, kaip pravažiuoti
Didžiausias gyventojų nepasitenkinimas kyla dėl chaotiško eismo reguliavimo. Bandantys apvažiuoti iškastą kilometrą šalutinėmis gatvelėmis sako nesijaučiantys užtikrintai – neaišku, nei kur važiuoti, nei kiek teks stovėti.
„Kaip jums tie rytai per paralelines gatveles? Nebežinau, kur pravažiuoti... Kokiu principu veikia tie vadinamieji šviesoforai? Per raudoną daug kas varo, šiandien 32 autobusas negalėjo prasilenkti ties „Saurida“, jau artėjo į griovį… Kantrybės? Senka ji totaliai“, – piktinasi Gytis (vardas pakeistas).
Gyventojai tikisi bent minimalaus pravažiuojamos dalies išlyginimo, tačiau, pasak jų, net to nėra.
„Ar normalu yra tokiomis duobėmis važinėti ir dugnu automobilio arti purvą link Buivydiškių nuo „Sauridos“? Kodėl netvarkoma važiuojamoji danga greideriu?“ – klausia jis.
Vis daugiau kritikos skiriama darbų pradžios laikui.
„Vasarą kelius tvarkyti reikia, o ne rudenį, kai visi iškeliauja į darbus ir mokyklas“, – piktinasi Vitolda (vardas pakeistas).
„Kvailiausias sprendimas yra pradėti darbus pasibaigus atostogoms, kai žiema jau ant nosies“, – antrina Petras (vardas pakeistas).
„Via Lietuva“ pripažįsta, kad žiemą darbus stabdo technologinė pertrauka:
„Ne visus darbus galima atlikti, kai yra technologinė pertrauka (nuo gruodžio 15 d. iki kovo 15 d.)“, – tvirtina V. Radžiūnas.
Tai reiškia, kad realūs darbai nevyks tris mėnesius, bet išraustas 2 km ruožas liks toks, koks yra.
Gyventojai stebisi, kodėl nebuvo pasirinktas etapinis darbas – pirmiausia sutvarkyti vieną dalį, o ne iš karto atverti visus 2 kilometrus purvo ir duobių.
Dar didesnį nepasitenkinimą kelia tai, kad, gyventojų teigimu, darbininkų neretai visai nematyti.
„Viena iš nuotraukų, kas darėsi, kai atseit darbininkai dirba, o duobės kokios?“ – pasakoja Oksana (vardas pakeistas).
„Kiek važinėju, tai net nematau, kad dirbtų, kažką darytų. „Š mala“ daugiau nei kažką daro“, – sako Tautvydas (vardas pakeistas).
O Juozas (vardas pakeistas) dalijasi tokiais pastebėjimais:
„Matau kas rytą vieną mamą, vežančią vaiką vėžimėlyje, ratukų iš purvo nesimato, mašinos važiuoja, purvai taškosi… Kažkoks absurdas. Kaip į darbą su tokiais batais paskui eiti lyg po bulvių kasimo?“
Tamsiuoju paros metu pavojai dar didesni.
„Aš ėjau vakare, tamsu nors į akį durk – gali į balą ar į purvo košę įlervoti“, – sako gyventojas.
Institucijos teigia, kad patekimas į teritorijas užtikrinamas, tačiau žmonės sako priešingai.
„Ne variantas, kai namai yra pačiam viduryje remonto darbų ir išvažiavimas tik vienas...“ – aiškina Klaudija (vardas pakeistas).
Dėl rekonstrukcijos stovėjimo aikštelėje teliks šešios vietos
Papildomas konfliktas kilo dėl netoliese esančioje Buvydiškių Dvaro g. esančios stovėjimo aikštelės. Rangovai tikina, kad tai buvęs tik kelkraštis, kuriame stovėti „buvo nesaugu“.
Tačiau vietos gyventojai pateikia kitokią istoriją.
„Nebuvo nė vienos avarijos, kurią būtų sukėlę gyventojai. Buvo tik viena avarija, kai girtas vairuotojas nesuvaldė automobilio“, – sako ilgametė gyventoja.
Jos teigimu, aikštelė egzistuoja jau apie 40 metų, saugi ir talpi. Naujajame projekte joje liks vos šešios vietos, o alternatyvų, kur statyti automobilius, nėra.
Viešųjų pirkimų tarnyba nurodo, kad konkursas dėl darbų, kuriais bus panaikinta stovėjimo aikštelė, vyko skaidriai, dalyvavo keli tiekėjai, pažeidimų nenustatyta.
Bendruomenė neneigia – kelią sutvarkyti būtina. Tačiau žmonės nesupranta – kodėl prieš žiemos sezono pertrauką išraustas beveik kilometras kelio, o darbai šiuo metu vis tiek negali būti atliekami?
Kol kas nei kalbinti „Via Lietuva“, nei rangovas, nei Vilniaus rajono savivaldybė konkretaus atsakymo nepateikė.
