REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar. 

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar. 

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimui grįžus prie pataisų svarstymo ir joms galutinai pritarus, dyzelinas, benzinas ir kitas iškastinis kuras palaipsniui turėtų brangti kasmet iki pat 2030 m.

Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai ilgainiui jis padidės iki 500 eurų ir prie jo bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.

Taigi bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.) Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja).

REKLAMA
REKLAMA

Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.

Apie žadamus pakeitimus „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ savo nuomonę išsakė ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys.

REKLAMA

S. Gentvilas paaiškino, kad akcizo įstatymo pataisas būtina priimti dėl keleto skirtingų priežasčių. 

„Visų pirma, yra įsipareigojimai dėl Europos Komisijos paramos, vadinamos RRF, t.y. pokovidinės lėšos, kurios gautos Lietuvoje dėl taršos mokesčių įvedimo. Antroji priežastis yra mūsų įsipareigojimai Europos, pasaulio ir Lietuvos mastu kovoti prieš klimato kaitą. Tai iškastinis kuras turi būti nebesubsidijuojamas.

Trečioji priežastis yra vietinės pramonės ir gamybos skatinimas. Nes jau dabar dirba tūkstančiai lietuvių, instaliuodami saulės energetiką, vėjo energetikos įrenginius biokuro, biodujų sektoriuose. Ir iškastinis kuras stabdo šias investicijas. Visus tuos pinigus, kuriuos mes išsiunčiame į užsienį milijardais už dujas ir naftos produktus, galėtumėme investuoti čia ir pasigaminti vietinę atsinaujinančią energetiką“, – kalbėjo jis. 

REKLAMA
REKLAMA

Infliacija mažėtų?

Tuo metu verslininkai nuogąstauja, kad pakėlus akcizus degalams Lietuva gali tapti nekonkurencinga, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, jei degalai bus pigesni Lenkijoje tikėtina, kad lietuviai galėtų vykti ten užsipilti kuro. Be to, toks sprendimas esą galimai paskatintų infliaciją arba tolesnį kainų augimą.

Tačiau S. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad jeigu pakeitimai būtų įvykdyti, infliacija sumažėtų, o ne didėtų. 

„Europoje infliacija yra mažiausia Danijoje. Būtent dėl tos priežasties, kad jie daugiausiai savo energetikos išteklių pasigamina patys. Ir pasigamina iš atsinaujinančios energetikos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi mes dabar esame priklausomi nuo naftą ir dujas eksportuojančių valstybių, o jos veikia kartelyje, tai naftos kaina nuo mūsų yra nepriklausanti. <...> Danija, Švedija, Norvegija  įrodo, kad tos valstybės, kurios [energetinių resursų] pasigamina pačios ar transporte, ar energetikoje, ar kituose sektoriuose, pas juos infliacija taip nešokinėjo, kaip šokinėja tose šalyse, kurios importuoja iškastinį kurą iš kitų valstybių“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Įspėja, kad Lietuva sau pasidarys meškos paslaugą

Tačiau kiek kitaip mąsto V. Šukys, kuris teigė, kad panašios įstatymo pataisos dėl akcizų didinimo jau buvo siūlomos ir anksčiau, tačiau galiausiai buvo nuspręsta pakeitimus atšaukti.

REKLAMA

Pasak lietuviškų degalinių atstovo, pakeitimai tąkart sukėlė neigiamas pasekmes šalies ekonomikai.

„Šiandien esanti infliacinė situacija ir bendras ekonomikos nuosmukis rinkose tikrai nėra pats geriausias momentas didinti akcizus. Dar reikia įvertinti ir tai, kad po praeitų metų visų tų Ukrainos karinių dalykų naftos kainos buvo pakilusios. Ir jos yra išlikusios kol kas ganėtinai aukštame lygyje. <...> Naftos kaina truputį pasitaisė, bet degalų kaina liko didesnė. Ir kas bus ateityje toliau – mes tiesiog negalime nuspėti.

Bet mes galime pasidaryti sau meškos paslaugą pasibrangindami degalus. O jeigu dar rinkoje pabrangs degalai dėl tam tikrų karinių konfliktų, galbūt dėl geopolitinių motyvų kažkokių, mes negalėsime jų [kainų] sumažinti“, – teigė jis.

REKLAMA

V. Šukio teigimu, pernai beveik visos Europos Sąjungos (ES) šalys atliko tam tikrus pakeitimus, susijusius su degalų kainodara. Pavyzdžiui, Lenkija sumažino akcizą degalams, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

„Kitos šalys, tokios, kaip Čekija ir Latvija, atsisakė pilti biodalį į dyzeliną, dėl ko degalų kaina irgi sumažėjo mažiausiai iki 5 centų. Tai visos šalys eina link to, kad koreguotų kainas gyventojų naudai, o mes darome priešingai. <...> Tuo labiau, kad turime patirties ir matome tendencingai vykstant gyventojus į Lenkiją pirkti maisto produktų, statybinių medžiagų, užsipilti degalų, jie taip pat važiuoja į Baltarusiją pirkti degalų, pradeda atsigauti ir kontrabandiniai dalykai, kur iš pravažiuojančių sunkvežimių yra nupilami degalai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

<...> Pabrangindami paprastą dyzeliną, mes dar paskatinsime gyventojus toliau ieškoti kitų, pigesnių degalų įsigyjimo vietų. Ir, kaip sakant, tuo kenksime savo ekonomikai. <...> Vėlgi laukime antros tokios bangos, kada pabrangs degalai“, – kalbėjo pašnekovas.

Be to, V. Šukys sako, kad nėra girdėjęs apie gresiančias baudas, jeigu nebus pasiekti tam tikri taršos mažinimo rodikliai. O tuo metu kitos valstybės, pasak jo, papildomų griežtinimų nesigriebia. 

„Nemačiau, negirdėjau, kad kažkas būtų gavę baudas. Šiandien ryte perskaičiau tą patį jų projektą, nemačiau, kuria Europos Sąjungos direktyva remiamasi. Ir, kur buvo nurodyta, kad galimai bus baudos.

REKLAMA

<...> Kodėl Lenkija, pavyzdžiui, su biologiniu priedu jau keletą metų daro kažkokius dalykus? Estija prieš kelis metus visai nemaišė jokio biologinio priedo. Latvija nuo praeitų metų gegužės mėnesio nemaišo. Tai, vadinasi, kitos šalys gali kažką daryti, o mes negalime“, – teigė jis. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė savo programoje yra nusimačiusi iki 2024-ųjų panaikinti mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, peržiūrėti akcizų taikymą energetiniams produktams, nuo 2025-ųjų įtraukiant anglies dioksido dedamąją į energinių produktų apmokestinimą, ir nustatyti akcizus šildymui naudojamoms durpėms, įskaitant durpių briketus. 

Visą laidos įrašą galima išklausyti čia:

Gentvilai tu bent suvoki ant kiek tu esi prietranka ?
mesti laukan ta gentvila debila paskutini,tik temoka didinti mokescius daugiau nieko.ir kuo greiciau
"visos šalys eina link to, kad koreguotų kainas gyventojų naudai, o mes darome priešingai"
Nes Lietuvoje valdžią užgrobė brudai bolševikai su savo kiauragalviais vaikais ir anūkais, už kuriuos balsavo tik ketvirtadalis balso teisę turinčių žmonių. Džiaukimės kad dar nešaudo, jei dar vieną kadenciją leisime jiems likti valdžioje prieis ir iki to.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų