O žmonės, pasak ministerijos, neturėdami, kur statyti automobilio, dėl to užkiša miestų gatves, neprivažiuoja ugniagesiai-gelbėtojai, greitoji pagalba. Nekilnojamojo turto vystytojai atkerta, kad nieko nemokamo nėra.
Julija automobiliu ruošiasi išvažiuoti iš požeminės aikštelės. Prieš moteriai perkant butą, buvę būsto savininkai Julijai pasiūlė stovėjimo vietą automobiliui įsigyti už papildomą mokestį.
„Ir papildomai prie buto kainos sumokėjau 10 tūkstančių eurų“, – pasakoja Julija.
10 tūkstančių už vietą požeminėje aikštelėje sumokėjusi moteris per daug nesigraužia, neva kainos dabar kur kas didesnės.
„Turėtų būti apie 14 tūkstančių. Čia aišku, tas kainų kilimas įtakos padarė. Bet šiai dienai džiaugiuosi sprendimu pirkti“, – teigia Julija.
Aplinkos ministerija ruošia pakitimus
Vilniuje požeminių aikštelių kainos naujuose arba apynaujuose daugiabučiuose svyruoja nuo 10 iki 30 tūkstančių eurų.
Dauguma žmonių name, kur gyvena Julija, parkingo vietas įsigijo atskirai nuo buto. Ir už jas mokėjo nuo 7 iki 10 tūkstančių eurų. Tačiau Aplinkos ministerija sako, kad tai yra neteisybė ir pirkti tiek butą, tiek parkingą atskirai turi būti draudžiama. Ir dėl to ruošia naujus pakitimus.
Tiesa, Aplinkos ministerija tikina, kad gyvenamuosius rajonuose nėra kur statyti automobilių.
„Turi būti užtikrintas automobilių stovėjimo vietų skaičius. Kad gyventojų automobiliai neužkimštų viešosios erdvės, gatvių ar tuo labiau žaliųjų erdvių“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Kitaip tariant, jei žmogus įsigijo butą, jis privalo turėti ir automobilio stovėjimo vietą. Ministerija siekia, kad tokia tvarka galiotų visuose naujuose namuose.
Viceministrė svarsto, kad greičiausiai požeminės stovėjimo aikštelės kaina jau yra įskaičiuota į buto kainą, nes dabar, pastatę namą, plėtotojai požemines aikšteles išparduoda kaip atskirus objektus.
„Formuojant nekilnojamojo turto objektus parkingai buvo suformuojami kaip savarankiškos patalpos, nepriskiriamos prie buto, nesusiejamos su gyventojais ir tapdavo pardavimo objektu“, – teigia D. Veličkaitė-Matusevičė.
„Žmonės, kurie nenori tos parkavimo vietos, turės mokėti už tos vietos išlaikymą, priežiūrą, vėdinimą ir panašiai. Nors jie ja nesinaudos“, – sako nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Dėl pokyčių brangtų būstai
Plėtotojai turi kategorišką nuomonę – būstai brangs.
„Natūralu, kad kažkas turės susimokėti labai brangiai, priklausomai nuo savo ploto dydžio, matyt, proporcingai buto dydžiui bus skaičiuojama bendroji nuosavybė požeminiame parkinge“, – tikina M. Statulevičius.
Vystytojai iki šiol stovėjimo vietą požeminėje aikštelėje pardavinėja už 20–30 tūkstančių eurų. Tad jei požeminė aikštelė ir būstas taps neatskiriami, šią sumą reikės pridėti prie būsto kainos.
Aplinkos ministerija ištraukia kitą kortą – pokyčių reikia todėl, kad žmonės karo atveju galėtų slėptis požeminiuose garažuose.
„Nebesuderinama tampa galimybė parduoti tas patalpas, kai prieš tai mes nusimatėme, kad ten bus bendra priedanga. Tai dar labiau pagrįsta, kodėl požeminius garažus turi valdyti patys gyventojai“, – sako D. Veličkaitė-Matusevičė.
„Tai negi žmonės nelaimės atveju kaimynų ten neįleis, įleis. Tai aš sakyčiau, kad čia toks bandymas tuo prisidengti, o tikrieji tikslai, mums plėtotojams, iki šiol nėra aiškūs“, – teigia M. Statulevičius.
Ministerija numačiusi, kad karo atveju požeminiai garažai po daugiabučiu taps priedangomis.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
