SEB bankas prognozuoja, kad kitąmet II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, šiuo metu kaupiančiųjų antroje pensijų pakopoje turtas yra perkopęs 10 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad, jei pasitvirtins SEB banko prognozės, gyventojai iš pakopos gali atsiimti ir apie 4 mlrd. eurų.
Visgi svarbu pabrėžti, kad ne visi atsiimti pinigai atiteks gyventojams. Apie trečdalis šios sumos keliaus į „Sodrą“, kur šie pinigai bus paversti apskaitos vienetais, o šie padidins žmogaus senatvės pensiją.
Visa kita dalis – asmeninės įmokos bei investicinis pelnas – bus pervesta į asmeninę žmogaus sąskaitą.
Tai reiškia, kad, jei bus atsiimti 4 mlrd. eurų, tai į „Sodrą“ keliaus apie 1,3 mlrd. eurų, o žmonėms atiteks 2,7 mlrd. eurų.
SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad 60 proc. lėšų, kurias atsiims gyventojai, bus išleista prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Tai reiškia, kad, jei iš pakopos į žmonių rankas iškeliaus apie 2,7 mlrd. eurų, tai apie 1,62 mlrd. bus išleisti prekėms ir paslaugoms.
„Kas norės atsiimtas lėšas išleisti vartojimo prekėms ir paslaugoms, tai padarys pirmosios atsiėmimo bangos metu – t. y. pinigus gaus balandį ir būtent tada dėl jų varžysis prekybininkai ir paslaugų teikėjai.
Bendra teigiama įtaka kitų metų bendrajam vidaus produktui (BVP) gali siekti iki 0,6 proc. punkto. Bet, nurimus vartojimui, 2027 metais šalies ekonomika veikiausiai augs tik 2,1 proc. tempu. Trumpai tariant, ši pensijų reforma jokios ilgalaikės naudos šaliai neatneš – tik trumpuoju laikotarpiu gali sukurti tam tikrus burbulus“, – prognozuoja ekonomistas.
NT rinkai poveikis nebus toks didelis?
Kalbant apie galimą atsiimtų pensijų pinigų įtaką ekonomikai ir kainoms, ypač dažnai minima būsto rinka. Todėl žmonės, turintys galimybių įsigyti būstą, skuba tą padaryti iki kitų metų pavasario.
Tuo metu norintys parduoti būstą, anot ekonomisto, to daryti neskuba ir laukia kitų metų, nes tikisi, kad kainos padidės.
T. Povilauskas neslepia – tokios nuotaikos prisideda prie vis spartesnio būsto kainų augimo ir mažėjančio būsto įperkamumo. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė buto kaina šalyje rugsėjį jau buvo 12,9 proc. didesnė negu pernai tuo pačiu metu.
„Ir nepanašu, kad artimiausi mėnesiai rinkai bus prastesni. Būsto kainų pokytis greičiausiai dar didės. Kita vertus, kadangi palūkanų normos jau nebemažėja, būsto įperkamumo rodikliai pradeda prastėti“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas prognozuoja, kad nemažai būsto rinkos dalyvių kitąmet gali ir nusivilti, nes atsiimti pinigai nebus tokie dideli, kad atneštų akivaizdžius pokyčius.
Pavyzdžiui, jei pakopoje yra virš 10 mlrd. eurų, o kaupiančiųjų – apie 1,4 mln., tai reiškia, kad vidutinė kiekvieno žmogaus sukaupta suma yra apie 7,1 tūkst. eurų (10 mlrd. / 1,4 mlrd.).
Atskaičius dalį, kuri atsiimant pinigus turėtų atitekti „Sodrai“, matyti, kad kiekvienas žmogus atsiimdamas gautų vidutiniškai 4,8 tūkst. eurų.
„Aktyvumas dar bus nemažas. Kai kam yra naudinga eskaluoti šį klausimą, tačiau, aš manau, kad kitais metais gali būti nusivylimo. Nes, kai žmonės atsiims pinigus, visi pamatys, kad tos atsiimamos sumos bus keli tūkstančiai eurų. Su tokiais pinigais labai didelių dalykų NT rinkoje nenuveiksi“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
Be to, ilgainiui, anot T. Povilausko, sumažės ir būsto įperkamumas.
„Įperkamumas ilgai mažėti negali, bet panašu, kad kitais metais mažės. Taip yra todėl, kad būsto kainos didėja sparčiau negu gyventojų pajamos.
Kai įlendame į dviženklį kainų augimą, kuris viršija pajamų augimą, tai yra būsto įperkamumo prastėjimo laikas. Jis tęsis kitais metais, o 2027 m. bus gerokai šaltesni, rinka – ne tokia aktyvi“, – prognozuoja jis.
Ragina gerai apgalvoti
Tačiau dar vis yra nemažai žmonių, kurie neapsisprendė, ar pinigus atsiims.
Svarstantiems, kaip pasielgti būtų teisingiausia, finansinių technologijų bendrovės „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė pabrėžia, kad esminis klausimas, kurį reikėtų sau atsakyti, yra toks: ką darysite su tais pinigais?
„Išleisti juos vartojimui tikrai nebūtų pats protingiausias sprendimas. Investuotos lėšos atsiperka labiau, kai ilgai jų nejudini, tad šią taisyklę vertėtų prisiminti. Pati esu pasinaudojusi galimybe išsiimti dalį III pakopoje sukauptų lėšų ir dar dabar gailiuosi šio sprendimo, nes matau, kad šiuo metu mano uždirbta suma galėtų būti didesnė“, – sako ekspertė.
Panašią galimybę kažkada gavę estai ja taip pat aktyviai naudojosi – tokio „lango“ metu buvo išsiimta 1,3 mlrd. eurų, tai padarė maždaug 36 proc. kaupime dalyvavusių piliečių.
„Mūsų kolegos iš Estijos dalijasi duomenimis, kad didžioji dalis atsiėmusių lėšas išleido jas elektronikai ar pramogoms. Nors estai linkę labiau investuoti, kad pinigai nebūtų kojinėje, vis tiek pasidavė pagundai. Lietuvos banko 2025 m. II ketvirčio duomenimis, lietuviai turi net 4 mlrd. eurų grynųjų pinigų ir net 15 mlrd. eurų pervedamųjų indėlių.
Tai rodo, kad nemaža dalis lietuvių savo santaupas įpratę laikyti tiesiog banko sąskaitose, todėl yra tikimybė, kad, atsiradus galimybei išsiimti sukauptas lėšas, jos bus išleistos neapdairiai“, – kaimynų patirtį apibendrina K. Dijokaitė.
Estijos 2021 m. patirtis rodo, kad gyventojai, atsiėmę pinigus, elgėsi labai skirtingai: iškart ženkliai išaugo ir vartojimas (tam buvo išleista maždaug 15 proc. atsiimtų lėšų), ypač gyventojų išlaidos augo drabužių, buities priežiūros prekių, transporto priemonių ir rekreacinių paslaugų sektoriuose. Po reformos išaugo ir indėlių skaičius bankuose bei grąžintų vartojimo paskolų skaičius.
Tuo metu „Inbank“ partnerių pardavimų Vilniaus regiono vadovė Miglė Vasiliauskaitė sako, kad, jeigu visgi žmogus nusprendė atsiimti pinigus, bet nežino, ką su jais daryti, svarbiausia – neskubėti.
„Jeigu neturite plano, neskubėkite priimti sprendimo“, – ragina ji.
Nuolat su verslais bendraujanti M. Vasiliauskaitė sako, kad prekybos įmonės pasiruošusios pirmam bumui žmonių, kurie kuo greičiau nori pasiimti pinigus ir skubės juos išleisti.
Jau dabar girdėti, kad ruošiamos specialios kampanijos, kvietimai atvykti, apsižiūrėti ir pirkti.
„Vargu, ar tas pirkinys suteiks finansinės laisvės ilgalaikėje perspektyvoje. Kelionė į Maldyvus bus smagi, bet ji praeis. Kai esi jaunas, pensija atrodo tolima, todėl atrodo, kad pinigai dabar gali būti sprendimas. Tačiau vėliau būtent šis nepadarytas indėlis gali turėti įtakos oriai senatvei“, – akcentuoja ekspertė.
Abi ekspertės sutaria, kad būtinų pirkinių ar norų įgyvendinimui galima rinktis kitas finansines priemones, kurios padėtų išsaugoti jau atliktas investicijas ir neleistų turimiems pinigams nuvertėti.
