„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 5,1 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – 5,4 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu.
Tuo metu 2025 m. pirmąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje ir ES padidėjo atitinkamai 5,3 proc. ir 5,7 proc.
Tai reiškia, kad, palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, antrąjį ketvirtį būstų kainos euro zonoje padidėjo 1,7 proc., o ES – 1,6 proc.
Tačiau kaip kainos kito skirtingose šalyse ir kaip jų kontekste atrodo Lietuva?
Lietuvoje – vienas didžiausių kainų šuolių
Duomenys rodo, kad tik viena šalis 2025 m. antrąjį ketvirtį užregistravo metinį būsto kainų sumažėjimą, o dvidešimt penkios – metinį padidėjimą.
Sumažėjimas užregistruotas Suomijoje (1,3 proc.), tuo metu didžiausias padidėjimas – Portugalijoje (17,2 proc.), Bulgarijoje (15,5 proc.) ir Vengrijoje (15,1 proc.).
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kainos sumažėjo dviejose valstybėse narėse, o dvidešimt keturiose valstybėse narėse padidėjo.
Sumažėjimas buvo užfiksuotas Prancūzijoje (0,2 proc.) ir Belgijoje (0,1 proc.), o didžiausias padidėjimas – Portugalijoje (4,7 proc.), Liuksemburge (4,5 proc.) ir Kroatijoje (4,4 proc.).
Lietuva patenka tarp šalių, kuriose būstas pastaruoju metu brango labiausiai.
Pavyzdžiui, lyginant su pirmuoju 2025 m. ketvirčiu, antrąjį ketvirtį būsto kainos Lietuvoje pakilo per 2,8 proc.
Didesnis brangimas tokiu pat laikotarpiu užfiksuotas Bulgarijoje (3,8 proc.), Čekijoje (3,1 proc.), Estijoje (3,6 proc.), Ispanijoje (4 proc.), Kroatijoje (4,4 proc.), Latvijoje (3,2 proc.), Liuksemburge (4,5 proc.), Portugalijoje (4,7 proc.) ir Slovėnijoje (3,8 proc.).
Dar didesnis kainų augimas Lietuvoje užfiksuotas lyginant šių metų kainas su praėjusių.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad, pirmuosius du šių metų ketvirčius palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje būstas brango po 8,8 proc.
Tai reiškia, kad pernai būstas, kurio kaina siekė 150 tūkst. eurų, pirmuosius šių metu ketvirčius kainavo apie 163,2 tūkst. eurų.
Didesnis brangimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuotas tik Bulgarijoje (15,1 proc.), Čekijoje (9,9 proc.), Ispanijoje (12,3 proc.), Vengrijoje (16 proc.), Kroatijoje (13,1 proc.), Nyderlanduose (10,7 proc.), Portugalijoje (16,3 proc.) ir Slovakijoje (12,2 proc.).
Tuo metu antrąjį ketvirtį, lyginant su praėjusiais metais, didesnis kainų augimas nei Lietuvoje taip pat fiksuotas tose pačiose šalyse.
Visgi „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad situacija Lietuvoje nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad, nepaisant popandeminio būsto kainų šuolio, Lietuvoje būsto kainos – vis dar santykinai gerokai žemesnės nei išsivysčiusiose šalyse ir įperkamumas išlieka vienas geresnių ES.
„Lietuva, skirtingai nei kitos ES valstybės, sėkmingai atlaikė pastarųjų metų išbandymus ir net dukart išvengė recesijos.
Tuo metu kitos ES valstybės patyrė nuosmukį ir tai veikė gyventojų lūkesčius, pajamas, nedarbo riziką ir norą bei galimybes pirkti ir įpirkti būstą. Šios makroekonominės aplinkybės tiesiogiai veikė būsto paklausą ir nekilnojamojo turto kainų dinamiką“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Anot jos, spartų būsto kainų augimą Lietuvoje šiuo metu lemia stipriai suaktyvėjusi būsto pirkėjų paklausa, ribota pasiūla ir geresni vartotojų lūkesčiai, nei daugelyje kitų ES valstybių.
„Iki šių metų potencialūs pirkėjai savo sprendimus įsigyti būstą atidėliojo dėl išaugusių geopolitinių rizikų, neapibrėžtumo ir aukštų palūkanų normų.
Europos Centriniam bankui (ECB) apkarpius palūkanų normas, lengvėjo paskolų aptarnavimo našta ir įsibėgėjo finansavimo procesai. Gyventojai, atgavę daugiau finansinės erdvės, ėmėsi įgyvendinti iki šiol atidėliotus su būsto įsigijimu susijusius sprendimus“, – dalijosi specialistė.
Be to, I. Genytė. Pikčienė pabrėžia, kad kylančias kainas lėmė ir spartėjęs būsto kreditavimas: šiuo metu būsto paskolų gyventojams portfelis yra beveik 12,8 proc. didesnis nei prieš metus – pernai rugpjūtį metinis augimas tesiekė 6,9 proc.
Pakilusios kainos negąsdina?
Registrų centro duomenys rodo, kad būsto sandorių skaičius per pirmus aštuonis 2025 m. mėnesius buvo 26 proc. didesnis nei prieš metus.
„Registrų centro skelbiama būsto sandorių statistika rodo savotišką suspaustos spyruoklės atšokimą.
Šiemet sudarytų būsto sandorių skaičius per metus pašoko daugiau nei ketvirtadaliu, sklypų pardavimai išaugo 18 proc. Vertinant ilgalaikę retrospektyvą, būsto rinkos aktyvumas sugrįžo į sveikus nekrizinius 2019 metus.
Lietuvos būsto rinką palaiko objektyvios makroekonominės priežastys: minėtos apkarpytos palūkanų normos, pastaraisiais metais sparčiai augusios santaupų sumos, po 2022 m. infliacijos šoko atsitiesusi ir toliau tvirtėjanti namų ūkių perkamoji galia“, – nurodė I. Genytė Pikčienė.
Tuo metu SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad toks augimas per 20 metų buvo užfiksuotas tik keletą kartų. Visgi jis pažymėjo, kad artėjant metų pabaigai turėtų pristoti ir būsto pardavimai.
„Per pastaruosius dvidešimt metų tik 2007 ir 2021 metais būsto sandorių skaičius Lietuvoje buvo didesnis negu šiemet. Suprantama, kad 2023 ir 2024 metais sandorių skaičius buvo istoriškai nedidelis, todėl vis dar matome atšokusios spyruoklės rinkoje padarinius.
Metinis sandorių pokytis paskutinį 2025 metų ketvirtį jau bus mažesnis, nes praėjusių metų pabaiga buvo ganėtinai aktyvi rinkoje“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, 2026 metais būsto rinkoje sandorių gali būti net ir daugiau negu šiemet, jei nesuaktyvės neigiamai rinką veikiantys procesai.
T. Povilauskas pastebi, kad šių metų antrą pusmetį ir kitų metų pradžioje teigiamą įtaką būsto paklausai daro ir kalbos, kad nemažai asmenų, kurie atsiims lėšas iš pensijų fondų, jas panaudos norėdami pasikeisti būstą į geresnį ar įsigyti dar vieną.
„Todėl tie, kurie planavo įsigyti būstą kitąmet ir kurie turi finansinių resursų, skuba tą padaryti iki kitų metų antro ketvirčio“, – dalijosi SEB ekonomistas.
Kainas kitąmet dar labiau išaugins atsiimti pensijų pinigai
Be to, kitąmet aktyvumą būsto rinkoje, anot T. Povilausko, gali paskatinti ir Lietuvos banko planai pakeisti Atsakingojo skolinimo nuostatus, jeigu jų įsigaliojimo data sutaps su pinigų atsiėmimo iš pensinių fondų pradžia.
Šie pokyčiai greičiausiai padidins ne tik aktyvumą, bet ir kainas.
„Vienas iš siekiamų centrinio banko pokyčių – sumažinti nuo 15 iki 10 proc. reikalaujamą pradinį įnašą įsigyjant pirmą nuolat gyventi tinkamą būstą, kai kredito gavėjas nėra turėjęs jam priklausančio gyventi tinkamo nekilnojamojo turto.
Tokie pokyčiai padėtų greičiau įsigyti būstą jauniems asmenims. Tačiau tai, kad vienu metu rinkoje kitąmet padidėtų būsto paklausa, lemtų ir dar didesnį būsto kainos pokytį“, – komentavo ekonomistas.
T. Povilausko vertinimu, šie nauji pokyčiai persikeltų į labai trumpą laiko tarpą, todėl padariniai gali būti skaudūs.
„Trumpuoju laikotarpiu suteiktumėme paklausos šoką NT rinkai. Ypač tokiu metu, kai dabar aktyvumas yra didėjantis.
Tai tikrai Lietuvos bankui siūlyčiau pagalvoti, ar reikia, kad pokyčiai sukristų į vienerius metus“, – svarstė ekonomistas.
Kiek pensijų pinigų gali nukeliauti į NT?
SEB ekonomistas sako, kad, jei gyventojai nuspręs pasitraukti iš pensijų kaupimo, didžioji dalis jų gaus iki 10 tūkst. eurų.
I. Genytė-Pikčienė pasidalijo Lietuvos banko duomenimis, kurie rodo, kad gyventojai II pakopoje vidutiniškai yra sukaupę po 4,6 tūkst. eurų.
Duomenys rodo, kad iki 5403 eurų sukaupę yra 970 tūkst. gyventojų, 5,4–10,8 tūkst. eurų sukaupė 308 tūkst. gyventojų, nuo 10,8–20 tūkst. eurų sukaupė 93 tūkst. gyventojų, o daugiau nei 20 tūkst. eurų sukaupė 21,8 tūkst. gyventojų.
T. Povilauskas ir I. Genytė-Pikčienė sutinka, kad tokios sumos daugeliu atvejų gali vaidinti tik pagalbinį vaidmenį įsigyjant būstą, todėl tokia į NT investuojama suma neturėtų padaryti labai reikšmingos įtakos būsto rinkai.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė prognozuoja, kad daugiausia atsiimtų lėšų bus nukreiptos vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti.
„Labai priklausys ir nuo pačių gyventojų sprendimo, kaip pasielgti su savo pinigais: kokia jų dalis liks taupymo ir investavimo produktuose, kiek bus išleista vartojimo ir kitiems šiandieniams poreikiams patenkinti, kiek jų bus panaudota skolos naštai palengvinti ir kiek – įsigyti NT“, – nurodė ji.
Tuo metu SEB banko ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didelės įtakos būsto rinkai sostinėje šios lėšos gal ir nepadarys, tačiau poveikį tikrai galėtų pajusti mažesni miestai.
„Mano nuomone, paklausa kitais metais bus didelė. Manau, kad ir paklausą, ir kainas kitąmet, tikėtina, turėtų labai paveikti. Arba bent atsirastų toks lūkestis. Dažniausiai rinkose elgiamasi taip, kad ta grietinėlė nuimama ne tada, kai yra priimtas sprendimas, bet prieš sprendimo įsigaliojimą.
Tai, jeigu yra žinoma, kad bus daug perkančių kitais metais, tai turime tai, kad šitais metais [NT rinkoje] aktyvu yra irgi todėl, nes galvojama, kodėl laukti kitų metų, geriau nusipirksiu dabar, rezervuosiu būstą, o, jeigu ką, kitais metais tą rezervaciją praleisiu. Yra tų sprendimų.
Nes vien visuomenėje toks mąstymas apie pensijų fondų bei Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimus skubina kažką daryti“, – mano ekonomistas.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į Estijos pavyzdį ir prognozuoja, kad į NT gyventojai gali investuoti apie 0,5 mlrd. eurų, atsiimtų iš II pensijų kaupimo pakopos.
„Vėlgi, žiūrint į tai, kaip elgėsi Estijos gyventojai ir kur išleido pinigus, ir kokias kainas tai labiausiai pakėlė, tai gali būti, kad iki pusės milijardo eurų gyventojai nuspręs investuoti į būstą, pavyzdžiui, tėvai vaikams arba antras būstas nuomai.
Tai tokio pobūdžio investicijos irgi gali kilstelti būsto rinkos kainas“, – pabrėžė ekonomistas.
Nepaisant to, kad lietuviai nebūtinai elgsis taip, kaip estai, tačiau, anot I. Genytės Pikčienės, jų patirtį panagrinėti reikėtų.
Ji dalijosi, kad Estijos Finansų ministerijos užsakymu du didžiausi bankai išanalizavo išimtų lėšų panaudojimą 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėn. (tyrimas apėmė apie 70 proc. visos išimtos sumos).
„Pagal šią analizę, 7 proc. lėšų išgryninta, 26 proc. lėšų liko atsiskaitomosiose sąskaitose, 25 proc. iškart panaudota vartojimo poreikiams, 13 proc. panaudota paskolų grąžinimui, 16 proc. pervesta, bet numanoma, kad irgi paskolų grąžinimui“, – nurodė ekonomistė.
