Nepaisant to, kad oficiali statistika rodo šio sluoksnio stiprėjimą, gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria. Vieni ją sieja su galimybe susimokėti už būstą, maistą ir dar šiek tiek atsidėti, kiti akcentuoja nuosavą turtą ar keliones, o dalis apskritai abejoja, ar vidurinė klasė Lietuvoje egzistuoja.
Štai vienas anonimiškai rašęs gyventojas paaiškino, kaip jam atrodo, kas yra vidurinė klasė.
„Vidurinė klasė – kai pajamos yra per mažos paskolai gauti, bet per didelės pašalpai“, – teigė vyras.
Kitas vyras prisidėjo prie diskusijos ir paaiškino, kad vidurinei klasei priklauso žmonės, kurie gali patenkinti pagrindinius poreikius ir dar šį tą atsidėti:
„Susimoki už nuomą, maitiniesi be badavimo, užtenka pinigų degalams, drabužiams ir dar lieka taupymui ar atostogoms. Taigi vienam asmeniui nuo 2 iki 3,5 tūkst. eurų.“
Visgi diskusijoje nuskambėjo ir priešinga pozicija – esą toks socialinis sluoksnis išvis neegzistuoja.
„Vidurine klasė neegzistuoja. Yra varguoliai ir yra aptekę pinigais. Viskas. Viduriuko nebėra“, – pabrėžė moteris.
Tačiau kas iš tikro yra vidurinė klasė ir kokie žmonės jai priklauso?
Uždirbantys 1,4 tūkst. – ne vidurinė klasė?
Tiesa, nemaža dalis naujienų portalo tv3.lt skaitytojų su mintimi, kad 1,4 tūkst. eurų prieš mokesčius uždirbantis asmuo priklauso vidurinei klasei, nesutinka.
Pavyzdžiui, Jaroslavas pastebėjo, kad tiek uždirbantis žmogus yra skurdžius, jei gyvena didmiestyje.
„Kai alga – 1 400 eurų prieš mokesčius, tai esi skurdžius (didmiestyje, neturint nuosavo nekilnojamojo turto), nes praktiškai nesuduri galo su galu. Nuo 1 500 eurų į rankas esi vidurinė klasė, nes tik už tiek galima dar kažkaip patempti iki kito mėnesio Vilniuje“, – rašė Jaroslavas.
Jam paantrino ir kitas anonimiškai pakomentavęs lietuvis, kuris pažymėjo, kad tokią algą gaunantys žmonės yra žemesnės klasės atstovai. Taip pat pastarasis teigė netikintis, kad Lietuvoje yra 55 proc. vidurinei klasei priklausančių žmonių.
Pasak komentatoriaus, jų daugėja, tačiau tikrai nėra tiek daug, kiek įvardijama statistiniuose duomenyse.
„1 400 eurų „ant popieriaus“ – tai ne vidurinė klasė, o žemesnė. Vidurinė klasė Lietuvoje yra tie, kurie turi NT ir gali sau leisti kartą ar du į metus išvažiuoti į užsienį savaitei atostogų. Turi santaupų ir atėjus į parduotuvę gali dėtis į krepšelį prekes, net nežiūrėdami į kainas.
Turi automobilį ir neskaičiuoja pinigų degalams, taip pat gali gyventi tvarkingai, su sveikais dantimis, baldais, ir pan. Lietuvoje tokių yra ir jų daugėja, bet tikrai ne 55 proc.“ – pabrėžė komentatorius.
Jam pritarė ir kitas gyventojas, kuris atkreipė dėmesį į tai, jog oficialūs atlyginimai „ant popieriaus“ neatspindi tikrosios realybės. Pasak jo, skaičiuoti reikia tik tai, kas lieka sąskaitoje po mokesčių.
„Aš „ant popieriaus“ gaunu 1 500 eurų, o į rankas – 950 eurų. Ir dirbu kaip robotas. Daugiau nei pusė Lietuvos – taip pat. Reikia skaičiuoti, kiek gauni į rankas, o ne ant kažkokio popieriaus“, – pabrėžė Laurynas.
Tuo metu kitas gyventojas pateikė priešingą nuomonę ir pabrėžė, kad šiandien daugelio lūkesčiai dėl gyvenimo kokybės yra pernelyg išpūsti, palyginti su tuo, ką teko patirti ankstesnėms kartoms.
Anot jo, žmonės dabar gyvena tikrai gerai, nes daugelis dalykų, kurie anksčiau buvo laikomi prabanga, šiandien tapo kasdienybe.
„Kur iš tikro yra riba? Nes man viskas pagal prioritetus dėliojasi. Pamenu, vaikystėje skurdas jautėsi, nes tėvai skaičiavo centus, kad duonos, mėsos ar pieno nupirktų. Ir apie firminius rūbus ar naujus telefonus nebuvo nė kalbos. Apie išvykas vasaros metu į Graikiją nebuvo net sapnuose. Džiaugeisi, kad tėvai vasarą į stovyklą išleisdavo ar kieme pažaisti.
Dabar, manau, esu vidurinė klasė, nes turiu ir galiu leisti tiek, kiek anksčiau sau neleidau. Norėčiau uždirbt daugiau, bet dėkingas už tai, ką turiu. Tačiau pikta, kai paaugliai dabar verkia, jei negauna naujo telefono ar jei ne firminiais batais vaikščioja“, – rašė komentatorius.
Tokių žmonių Lietuvoje daugėja
Portalas tv3.lt neseniai rašė, kad banko „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad per metus padaugėjo gyventojų, kurie save laiko vidurinės klasės atstovais. Šiai klasei save priskiria 55 proc. respondentų, o t. y. 4 proc. daugiau nei pernai.
Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų, tyrimo rezultatai atspindi 18–75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
Visgi tokią tendenciją pagrindžia ir kiti ekonominiai duomenys. Pavyzdžiui, 58 proc. dirbančiųjų gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas.
„Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį. Tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės: mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai.
Šiemet daugiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, šiek tiek mažiau save laiko nepasiturinčiais“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 33 proc. save laiko žemesnės vidurinės klasės atstovais. Save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei gyventojų dalis sudaro 6 proc., tokia pati respondentų dalis laiko save nepasiturinčiais ar skurstančiais. Save elitu laikančių dalis nesiekia nė vieno procento (0,4 proc.).
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipia dėmesį į gyventojų atlyginimų statistiką, kuri taip pat indikuoja šalies vidurinės klasės stiprėjimą.
„Subjektyvūs vertinimai labai gražiai susisieja su objektyviais duomenimis. Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y., 1,4 tūkst.–3,72 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Išankstiniu vertinimu, šiais metais į šią grupę patenka 58 proc. dirbančiųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus“, – žurnalistams sakė V. Šimkus.
Kaip rodo „Eurostat“ duomenys, Lietuvos gyventojų bendras finansinis turtas sudaro 54,3 proc. bendrojo vidaus produkti (BVP) ir yra tarp mažiausių Europoje. Vis dėlto, per pastaruosius penkerius metus Lietuvos namų ūkių turtas augo sparčiausiai Europoje – 138,6 proc.
Žmonėms norisi daugiau
Nepaisant to, kad lietuvių finansinė padėtis gerėja, tyrimas ir žmonių reakcijos į duomenis rodo, kad savo pajamomis jie nėra itin patenkinti.
„Savo pajamas dešimties balų skalėje gyventojai vertina vidutiniškai 5,8 balo. Savo pajamomis visiškai patenkinti nurodo esantys 8 proc. respondentų, o 10 proc. gyventojų teigia, kad jų pajamos visiškai jų netenkina.
Vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai gaunamas pajamas vertina kiek geriau – dažniausiai 7–8 balais. Didžiosios dalies (52 proc.) respondentų teigimu, pinigų jiems visiškai užtenka svarbiausiems poreikiams, tuo metu didesniems pirkiniams jie turi taupyti“, – komentuoja J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiriantys gyventojai teigia, kad, norėdami gyventi oriai, turėtų gauti 51 proc. didesnes pajamas.
Aukštesne vidurine klase ar elitu save laikantys gyventojai teigia, kad tam jų pajamos turėtų didėti 32 proc., žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys norėtų turėtų gauti 62 proc. didesnes pajamas, o nepasiturinčiais save laikantys gyventojai sako, kad jaustųsi gyvenantys oriai, jei jų pajamos būtų 91 proc. didesnės.
Nepaisant šių skaičių, statistika rodo, kad lietuviai atranda vis daugiau galimybių investuoti ir kaupti savo pinigus.
„Tai, kad nuolat didėjant gyventojų pajamoms bei augant santaupoms nepasitenkinimas pajamomis išlieka – visiškai natūralu. Išlaidos labai greitai prisitaiko prie padidėjusių pajamų, tad ir vėl tikimės jų augimo. Be to, pajamų augimas pasiskirsto netolygiai.
Vis dėlto, tiek tyrimo, tiek „Swedbank“ duomenys rodo, kad gyventojai vis dažniau atranda „laisvų“ lėšų, kurias įdarbina investuodami, kaupdami pensiją“, – sako J. Cvilikienė.
Tyrimo duomenimis, 55 proc. gyventojų kaupia finansines atsargas senatvei, 24 proc. planuoja tai daryti. Investuojantys daugiau ar mažiau „laisvų“ lėšų teigia 51 proc. gyventojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!