Įvertinus minimumą pagal perkamosios galios standartą (PPS), skirtumai sumažėja, tačiau Vakarų Europaos šalys vis tiek išlieka lyderėmis.
„Euronews“ duomenimis, milijonai darbuotojų visoje Europos Sąjungoje (ES) gauna minimalias algas. Šios ribos skirtos užtikrinti darbuotojams bazinį pragyvenimo lygį, tačiau dažnai jos nedidėja vienodai su infliacija.
Pasak Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) mokslininkės Sotirios Theodoropoulou, darbo užmokesčio dydžiui itin didelę įtaką daro produktyvumas. Kuo jis didesnis, tuo dažniausiai didesni ir atlyginimai.
2025 m. liepos mėn. „Eurostat“ duomenys rodo, kad minimali mėnesinė alga prieš mokesčius ES svyravo nuo 551 euro Bulgarijoje iki 2 704 eurų Liuksemburge.
Įskaitant ES šalis kandidates, mažiausias minimalus darbo užmokestis yra fiksuojamas Ukrainoje – vos 164 eurai.
Tuo metu penkios ES šalys – Italija, Danija, Švedija, Austrija ir Suomija – neturi teisės aktais įtvirtinto nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio. Dėl jo susitaria darbuotojų ir darbdavių organizacijos.
Kaip atrodo minimalios algos Europoje, atsižvelgiant į perkamosios galios skirtumus?
6 valstybėse – daugiau nei 1,5 tūkst. eurų
Lyginant minimalių atlygių dydžius, šalis galima suskirstyti į keturias kategorijas pagal jų dydį.
Pirmajai grupei priklauso šalys, kuriose minimalus darbo užmokestis prieš mokesčius yra didesnis nei 1 500 eurų.
Išskyrus Prancūziją, kurioje minimalus darbo užmokestis yra 1 802 eurai, visose kitose aukščiausioje grupėje esančiose šalyse minimalus darbo užmokestis siekia daugiau nei 2 000 eurų prieš mokesčius.
Be Liuksemburgo, tai yra Airija (2 282 eurai), Nyderlandai (2 246 eurai), Vokietija (2 161 eurai) ir Belgija (2 112 eurai).
Į antrąją kategoriją yra priskiriamos šalys, kuriose minimali alga prieš mokesčius yra nuo 1 000 iki 1 500 eurų.
Šiai grupei priklauso Ispanija (1 381 euras), Slovėnija (1 278 eurai), Lenkija (1 100 eurų), Graikija (1 027 eurai), Portugalija (1 015 eurų) ir Kipras (1 000 eurų).
Taip pat į šią grupę patenka ir Lietuva, kurioje minimalus atlyginimas prieš mokesčius 2025 m. siekia 1 038 eurus. Tiesa, atskaičius mokesčius, minimalus atlygis į rankas siekia 777,39 euro per mėnesį.
Trečiajai grupei priklauso šalys, kuriose minimalus darbo užmokestis yra nuo 600 iki 999 eurų prieš mokesčius.
Tarp tokį atlygį mokančių šalių patenka Kroatija (970 eurų), Malta (961 euras), Estija (886 eurai), Čekija (841 euras), Slovakija (816 eurų), Rumunija (797 eurai), Latvija (740 eurų), Vengrija (727 eurai), Juodkalnija (670 eurų) ir Serbija (618 eurų).
Galiausiai prasčiausius minimalius darbo užmokesčių rodiklius fiksuojančios šalys yra priskiriamos į ketvirtąją grupę.
Į ją patenka keletas šalių, įskaitant vieną ES narę, kurios turi mažesnius nei 600 eurų minimalaus darbo užmokesčio dydžius.
Šią žemiausią grupę daugiausia sudaro ES šalys kandidatės. Ji apima Šiaurės Makedoniją (584 eurai), Turkiją (558 eurai), Bulgariją (551 eurai), Albaniją (408 eurai), Moldovą (285 eurai) ir Ukrainą (164 eurai).
Europoje pastebimas ryškus geografinis skirtumas tarp nominalių minimalių atlyginimų – ypač tarp Vakarų ir Rytų Europos. Iš esmės įvardytos keturios atlyginimų grupės atspindi skirtingus ES regionus.
Aukščiausiai pagal minimalų atlyginimą esančios šalys daugiausia yra Vakarų ir Šiaurės Europoje. Vidurinę grupę sudaro kelios Pietų ir Centrinės Europos valstybės. Mažiausių ir labai mažų atlyginimų grupėse daugiausia yra Rytų Europos, Balkanų bei ES kandidatės šalys.
Lietuvoje numatomas MMA didėjimas
Remiantis Trišalėje taryboje patvirtinta skaičiavimo formule, 2026 m. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje galėtų padidėti 15,4 proc. – iki 1 198 eurų prieš mokesčius.
Toks dydis metų pradžioje sudarytų maždaug pusę vidutinio šalies atlyginimo.
Šiuo metu MMA siekia apie 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kai, pavyzdžiui, Slovėnijoje ar Portugalijoje šis santykis viršija 52 proc. VDU.
Tokias prognozes pateikė Lietuvos banko ekspertai, įvertinę ekonomikos augimo perspektyvas, šalies ūkio rodiklius ir kitus makroekonominius veiksnius.
Apie MMA pokyčius pasisakė ir Lietuvos socialdemokratų partijos deleguota kandidatė į premjeres Inga Ruginienė, kuri pabrėžė, kad ties šiuo klausimu yra aktyviai dirbama.
„Dirbame ir kalbamės dėl planų rudeniui bei niekur nuo jų neatsitraukiame! Ketiname patvirtinti SADM planą dėl spartesnio pensijų indeksavimo, bus sutarta dėl didesnio minimalaus mėnesinio atlyginimo kitąmet“, – komentavo I. Ruginienė.
Atsižvelgus į kainas, skirtumai sumažėja
Ekonomistai primena, kad lyginant minimalų darbo užmokestį skirtingose šalyse, svarbu atsižvelgti į perkamosios galios standartus (PPS), nes pragyvenimo išlaidos šalyse labai skiriasi. Tai reiškia, kad kartais mažesnį atlygį gaunantys gali gyventi geriau, nes tam tikroje šalyje kainos yra mažesnės.
Todėl PPS užtikrina teisingesnį palyginimą, nes atspindi tai, ką žmonės gali realiai nusipirkti kiekvienoje šalyje.
Atsižvelgiant į PPS skirtumus, darbo užmokesčio skirtumai tarp šalių tampa žymiai mažesni.
Pavyzdžiui, Liuksemburge minimalus darbo užmokestis yra 4,9 karto didesnis nei Bulgarijoje – didžiausias ir mažiausias ES.
Lyginant PPS vertėmis šis skirtumas sumažėja iki 2,3 karto. Liuksemburgas (2 035 PPS) vis dar užima pirmąją vietą, o Estija (886 PPS) turi mažiausią PPS minimalų darbo užmokestį.
Įtraukus ES šalis kandidates, Albanija užima paskutinę vietą su 566 PPS.
Po geriausius rodiklius fiksuojančio Liuksemburgo išsidėsto Vokietija (1 989 PPS), Nyderlandai (1 937 PPS) ir Belgija (1 812 PPS). Toliau eina Airija (1 653 PPS) ir Prancūzija (1 620 PPS).
Nepaisant to, kad Rytų ir Balkanų šalys dažnai užima žemas vietas pagal euro vertę, pagal perkamosios galios paritetą (PPS) jos pasiekia geresnių rezultatų. Vakarų Europos šalys vis dar pirmauja, tačiau jų pranašumas yra mažesnis.
Pavyzdžiui, Malta, Vengrija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Latvija ir Estija pagal PPS reitingą atsilieka nuo Šiaurės Makedonijos, Turkijos ir Juodkalnijos.
Žymiai aukštesnes pozicijas lyginant pagal PPS užima Rumunija, Juodkalnija ir Bulgarija.
Tuo metu Estija ir Čekija yra dvi šalys, kurios, palyginti su savo pozicijomis pagal atlygius eurais, labiausiai krito pagal PPS reitingą.
Lietuvoje – vienas didžiausių minimalaus atlygio augimų
Per pastaruosius šešis mėnesius, nuo 2025 m. sausio iki liepos, minimalus darbo užmokestis daugumoje ES ir šalių kandidatų išliko nepakitęs. Lyginant pagal eurus, didžiausias augimas buvo užfiksuotas Šiaurės Makedonijoje – 7,7 proc., po jos sekė Graikija su 6,1 proc. augimu.
Tuo metu didžiausias kritimas buvo užfiksuotas Turkijoje – 21,2 proc., po jos sekė Ukraina, kurioje minimalus atlygis sumažėjo 9,9 proc.
ES kandidatėse didelį vaidmenį suvaidino valiutų kursų pokyčiai. Pavyzdžiui, Turkijoje minimalus darbo užmokestis per šį laikotarpį turkų liromis išliko nepakitęs. Tačiau minimalų darbo užmokestį gaunantys darbuotojai labiausiai nukentėjo nuo didžiausio infliacijos lygio Europoje.
Nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. liepos didžiausią minimalaus darbo užmokesčio augimą fiksavo Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija – abiejose šalyse jis viršijo 20 proc. Tuo metu Ukraina ir Turkija patyrė didžiausią nuosmukį.
Iš euro zonos šalių didžiausią augimą užregistravo Kroatija – 15,5 proc., po jos sekė Lietuva, kurioje minimalus atlygis per metus paaugo 12,3 proc.
Prancūzijoje augimas buvo nedidelis – vos 2 proc.. Ispanija ir Vokietija užregistravo šiek tiek didesnį augimą – atitinkamai 4,4 proc. ir 5,2 proc. Tačiau, atsižvelgiant į infliaciją, tikroji šių augimų vertė greičiausiai yra daug mažesnė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
