Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.
Tačiau tiek žvelgiant į Eurostato skelbiamus vidutinius metinius neto atlyginimus, tiek į vidutinius neto atlyginimus surinktus iš atskirų šalių Statistikos departamentų bei ministerijų, matyti, kad atsiduriame Europos Sąjungos dugne. Atlyginimai Lietuvoje sudaro mažiau nei 40 proc. ES vidurkio. Mažesnes algas Europos Sąjungoje gauna tik bulgarai ir rumunai. Tuo tarpu lenkai ir uždirba daugiau, ir už prekes moka mažiau.
Vidutinė neto alga ES 2015 metaisInfographic
Lentelėje vaizduojami duomenys skelbiami šalių Statistikos departamentų bei ministerijų. Eurostatas pateikia kaip vidutiniškai kinta atlyginimai pagal šeimos sudėtį. Visgi matome, kad ir čia Lietuva lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją.
Šiuo metu Lietuvoje vidutinis neto mėnesinis atlyginimas - 583,9 eurai.
Ekonomistai: kaltas šešėlis, pajamų lietuviai gauna daugiau
Kalbinti ekonomistai pažymi, oficiali atlyginimų statistika nėra tikslinga, nes Lietuvą gaubia šešėlis. Tikrieji skaičiai turėtų būti didesni.
„Mūsų algos atrodo mažesnės šiek tiek nei yra iš tikrųjų dėl šešėlių ir nelegalių mokėjimų, kurie neina į jokias statistikas. Tas tikrai numuša. Jos nėra tiek mažesnės, kiek atrodo popieriuje. Aišku, niekas nesiginčija, kad jos mažesnės nei kai kurių Europos šalių“, - sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat teigia, kad tikruosius skaičius slepia šešėlis ir Lietuvoje vis dar didelę dalį sudaro šešėlinė ekonomika. Mat žiūrint į vartojimą, esame paradoksaliai aukštai.
„Šis samprotavimas paaiškina tokais iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinamas disproporcijas. Pagal vartojimo rodiklį lenkiame visas be išimties vidurio ir Rytų Europos šalis. Išeina taip, kad pagal oficialias pajamas esame pabaigoje, bet iš kažkokių stebuklingų šaltinių vartojame. Žinoma, kad vartojame iš tam tikrų šaltinių pajamų, kurios nėra oficialiai deklaruotos ir vartojimo procese šitos pajamos tampa lygiai tokios lygiateisės kaip ir pensijos, darbo užmokestis ir kita“, - portalui tv3.lt teigia G. Nausėda.
„Priminsiu, kad mūsų BVP vienam gyventojui sudaro tik 74 proc. ES vidurkio. Atsakymas besiskundžiantiems mažiausiu valstybės biudžeto įplaukų ir BVP santykiu - gi turi kažkur kanalizuotis pajamos, kurios mokesčių ešafoto taip ir nepasiekia! Kur jos nukeliaus, jei ne į prekybos centrą? Juk ten mokesčių inspektoriai gal ir lankosi, bet ne tarnybos metu!
Taip, taip, girdėjau tą istoriją apie statistiką kaip aukščiausią melo formą, statistikų dirbtinai sumažintas kainas etc. Kita vertus, kuomet žinai, kad pagal prekybos plotą tūkstančiui gyventojų lenkiame Europos Sąjungos vidurkį, tampi nebe toks kategoriškas. Juk prekybos centrai statomi ne musėms skraidyti, o pirkėjams“, - „Facebook“ paskyroje diagramą komentavo G. Nausėda
Ž. Šilėnas prideda, kad prie didelio vartojimo prisideda ir tos pačios mažesnės algos. Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau tu atsidedi taupymui ir nepaleidi į vartojimą, sako jis.
Kainos didėja sparčiau nei atlyginimai
Didesnis kainų augimas nei atlyginimų ekonomiškai paaiškinamas tuo, kad visada bendroje rinkoje prekių kainos susivienodina greičiau nei atlyginimai, komentuoja Ž. Šilėnas.
„Išvežti prekes ir pardavinėti pasauline kaina ar Europos kaina, ar rinkos kaina yra daug lengviau negu žmones. Kai tu esi mažiau turtinga šalis ir įsijungi į turtingų šalių erdvę, kainos vienodės greičiau. Kadangi kainos Lietuvoje mažesnės, tai jos vejasi ES vidurkį sparčiau nei atlyginimai. Sutinku, kad tai nėra gera situacija ir lygiai taip pat norėčiau, kad lietuviai uždirbtų daugiau. Bet toks yra ekonominis paaiškinimas“, - sako ekonomistas.
Ekonomists G. Nausėda prideda, kad bendroje rinkoje, kurioje nėra judėjimo paribojimų, kainos turėtų greitai supanašėti. Perkame, pervežama ten kur pigiau, tad kainos turi tendenciją išsilyginti, teigia ekonomistas.
„Kadangi kalbame ne apie vieną valstiją iš JAV, o didelį Europos Sąjungos regioną, tam tikri kainų skirtumai išlieka ir juos galima sieti su perkamąją galia. Jei mūsų oficialios pajamos ir kitos pajamos nėra didelės, reiškia kainos negali visiškai būti tokios, kokios yra Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, nes tiesiog gyventojų perkamoji galia neleidžia pirkti tokiomis kainomis. Dėl to kurį laiką išlieka tam tikri kainų skirtumai, kol tas gyvenimo lygis supanašės ir tada supanašės ir kainos.
Žmonės nelabai nori tikėti tuo, kad kainos Lietuvoje yra vidutiniškai 20 proc. mažesnės nei ES vidurkis ir mėgsta sakyti, kad kainos yra ne mažesnės, o kai kur net didesnės. Čia atsiranda konfliktas“, - komentuoja ekonomistas.
Lenkijoje – pigesnės prekės ir didesni atlyginimai
Lenkijoje susidariusią situaciją lemia nepriklausymas euro zonai, sako G. Nausėda. Pasak jo, taip pat prisideda ir PVM lengvatos maistui.
„Kiekviena šalis turi savo specifinę PVM politiką ir visi sutinka, kad tai lemia galutinę produkto kainą parduotuvėje“, - sako ekonomistas.
Ž. Šilėnas komentuoja, kad kainoms įtaką galėjo padaryti ir PVM dydis, ir didesnė rinka. O atlyginimai priklauso nuo šalies ekonominės struktūros.
Lenkijoje kainų lygis yra 63 proc. nuo ES vidurkio.
