eurostatas

Statybų apimtys euro zonoje rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,3 proc., rodo Eurostato pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rugpjūtį buvo užfiksuotas nulinis pokytis. Vien tik pastatų statybų apimtys rugsėjį per metus sumenko taip pat 0,3 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) statybos darbų euro zonoje padaugėjo 0,4 procento.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje rugsėjį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – prekyba Lietuvoje smuko 3,1 proc., o visoje ES – 2,7 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 4,1 proc., o Estijoje – 6,1 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – prekyba Lietuvoje smuko 0,2 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje – augo 0,1 procento. Visoje ES ji smuko 0,2 procento.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Lietuvos valdžios skola antrąjį šių metų ketvirtį siekė 26,8 mlrd. eurų ir sudarė 38,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo preliminarūs Eurostato duomenys. Latvijos valdžios skola siekė 15,9 mlrd. eurų ir sudarė 39,5 proc. BVP, o Estijos – 6,9 mlrd. eurų, arba 18,5 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 0,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – 2,4 proc. – tai buvo didžiausias augimas visoje ES. Tuo metu Estijos ekonomika per metus (balandį-birželį, palyginti pernai tuo pat laiku) smuko 3 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pimuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento.

Nedarbas rugpjūtį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,1 punkto, o per mėnesį – sumenko 0,3 punkto ir rugpjūtį siekė 6,1 procento. Rugpjūtį darbo neturėjo 94 tūkst. žmonių, iš jų 7 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus mažėjo 2,8 punkto iki 8,6 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,4 punkto mažiau nei prieš metus, o per mėnesį nepakito. Estijoje – 7,6 proc.

Pramonės smukimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 7,8 proc., labiau ji smuko tik Latvijoje – 8,6 proc., Estijoje – 9,5 proc. ir Bulgarijoje – 11,5 proc., o visoje ES – 2,4 procento.  Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje smuko 4,4 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 3,8 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,1 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.