šešėlinė ekonomika

Beveik absoliuti dauguma lietuvių sutinka, kad reikia griežtinti priemones dėl mokesčių nemokėjimo, šešėlinės ekonomikos, rodo naujausias „Vilmorus“ tyrimas. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, vasario 7-13 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklausos dalyvių – 51 proc., pritartų, o 37,3 proc. greičiau pritartų, kad reikia pažaboti šešėlį Lietuvoje, griežtinant priemones dėl mokesčių nemokėjimo. Vos dešimtadalis apklaustųjų – 11 proc.

Vilniečiai butams linkę išleisti dvigubai daugiau už kauniečius. Klaipėdiečiai statistiškai taip pat skiria daugiau pinigų svajonių būstui už antro didžiausio Lietuvos miesto gyventojus. Tokią tendenciją pastebėjęs nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad to priežastis yra ne kauniečių taupumas, o jų tolerancija nelegaliai veiklai. Tiesa, į tokius laikinajai sostinei metamus kaltinimus kiti ekspertai žvelgia su įtarimu.  „80 proc.

Iš šešėlio 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų, sako finansų ministras. „Labai panaši suma numatoma kaip ir šiemet – apie 200 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Vilius Šapoka.

  Vyriausybė trečiadienį nutarė sukurti Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisiją. Ji pakeis dabar veikiančią komisiją, skirtą tik šešėlinės ekonomikos kontrolei ir teisėkūrai koordinuoti.

Latvijos pramonės ir prekybos rūmų kartu Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje organizuotoje kasmetinėje konferencijoje Latvijoje sostinėje trečiadienį pristatyta apžvalga "Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse 2009-2017". Jos duomenimis, šešėlinė ekonomika visose trijose Baltijos valstybėse 2017-aisiais augo, o didžiausia ji išliko Latvijoje. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Latvijoje pernai padidėjo 1,3 procentinio punkto iki 22,0 proc.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ištraukti tie du milijardai. Tik nebe litų, kaip anksčiau prie Kubiliaus, o eurų. Vyriausybė mano, kad pagrindinė kliūtis sulaukti rožinio rytojaus – tai mažas žmonių sąmoningumas ir didelis pakantumas šešėliui.

Premjeras Saulius Skvernelis iš Mokesčių inspekcijos ir teisėsaugos institucijų žada reikalauti aktyvesnės kovos su šešėline ekonomika. „Policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, muitinė, mokesčių inspekcija - šios tarnybos turi gerokai stipriau ir aktyviau prisidėti prie šešėlio mažinimo. Šiandien to proveržio, kokio tikimės, kol kas nėra“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.