Už tokias įstatymo pataisas balsavo 77 parlamentarų, 5 buvo prieš o 12 susilaikė.
Priimtame įstatyme numatoma: atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Taip pat numatoma, kad bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Jeigu bus atliekami daliniai mokėjimai, tai viršijus minėtą sumą kiti mokėjimai turės būti atliekami negrynaisiais.
Šios nuostatos nebus taikomos, jeigu: tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
Šiuo atveju atsiskaitymus grynaisiais pinigais, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo per 10 dienų apie tai turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Jeigu Seimo priimtą įstatymą pasirašys prezidentas, jis įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d.
Už šio įstatymo pažeidimus grės baudos, nustatytos Administracinių nusižengimų kodekse.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
