„Darbai, kuriems šiemet skiriame didžiausią dėmesį, svarbūs tūkstančiams Lietuvos gyventojų, o kiekvienas projektas turi labai konkretų adresatą. Vieniems itin reikšminga Krunos tilto rekonstrukcija, kitiems – pagaliau asfaltuojamas šalia namų esantis žvyrkelis. Džiugu matyti, kad prastos būklės kelių, tiltų ir viadukų sąrašas nuosekliai trumpėja. O metų pabaigoje Vilnių ir Uteną sujungs modernus ir saugus kelias, užversiantis senosios „betonkės“ istoriją“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas akcentuoja, kad šiemet bendrovė didelį dėmesį sutelks tiek į intensyviausius eismo kelius, tiek į regionų gyventojams labai svarbius žvyrkelius, kurių asfaltavimo tikimasi jau seniai.
„Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais didelį dėmesį skirsime kritinės būklės tiltams ir viadukams, kad užtikrintume ne tik eismo saugumą, bet ir ilgaamžiškumą. Praėjusiais metais sutvarkėme 29 tiltus, iš kurių 11 buvo kritinės būklės. Dar 160 tiltų buvo atlikti papildomi priežiūros darbai siekiant pailginti tilto būklę.
Vis dėlto, tebeturime 142 blogos būklės tiltus, iš jų 50-čiai yra taikomi eismo ribojimai. Todėl išlaikome tempą ir šiemet planuojamame sutvarkyti 25 tiltus, o iki 2028 m. pabaigos – dar 105 kritinės būklės tiltus“, – kalba M. Gedaminskas. Akcentuodama svarbiausius 2026 m. projektus „Via Lietuva“ informuoja, jog iki šių metų gruodžio numatyta baigti vieną svarbiausių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimą. Bus rekonstruotas 42,8 km ruožas nuo 28,40 iki 64,33 km. Atlikus darbus, visame kelyje bus įrengtos „2+1“ eismo juostos, kurios keisis kas 1,5–2,5 kilometro.
Projekte taip pat numatoma įrengti penkias požemines perėjas laukiniams gyvūnams, 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros, 95,91 kilometro metalinių atitvarų bei 1,6 kilometro triukšmo užtvarų. Bus įrengta 20 autobusų stotelių su laukimo paviljonais ir poilsio aikštelė vairuotojams.
Šiemet bus tęsiama Krunos tilto, esančio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, rekonstrukcija. Projektas, apimantis tiek laikinojo tilto statybą, tiek esamo rekonstrukciją, bus baigtas 2027 metų pavasarį. Planuojama įrengti tilto atramas, perdangą, pakloto elementus, vandens nuvedimo sistemą ir kitus elementus. Naujas tiltas bus pastatytas iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų, o perdangos ilgis sieks 125 metrus.
2026 metais taip pat planuojama baigti Tarandės tunelio, esančio po automagistrale A2 (Vilnius–Panevėžys) 10,13 km, ties Tarande, statybos darbus. Tunelis bus pastatytas maždaug 300 metrų nuo „EMSI“ degalinės, Ukmergės kryptimi, ir turės didelės reikšmės saugiam eismui bei spartesniam susisiekimui Vilniaus regione. Atlikus darbus, tikimasi, kad spūstys ties posūkiu į Tarandę išnyks arba ženkliai sumažės.
Praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašyta sutartis dėl A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio viaduko per Jonavos g. ir tilto per Nerį kapitalinio remonto. Tai yra III magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km darbų įgyvendinimo etapas, kurio metu bus suremontuotas likęs senasis tiltas per Nerį ir viadukas per Jonavos g. Alfonso Meškinio tiltas sudaro vieną intensyviausių eismo mazgų Lietuvoje. Tiltais nuolat juda tiek keleiviniai, tiek krovininiai automobiliai, todėl jų remontas užtikrins sklandesnį ir saugesnį eismą.
2026 metais planuojama pradėti rangos darbus valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 16,46 iki 23,32 km. Šio projekto tikslas – įrengti jungiamuosius kelius ir padidinti eismo pralaidumą itin intensyviame „Via Baltica“ kelyje šalia Kauno.
Tęsiant remonto darbus, šiemet bus suremontuotas rajoninis kelias Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, ruože nuo 18,1 iki 28,1 km. Projekte taip pat numatoma įrengti eismo saugumo priemones, tokias kaip signaliniai stulpeliai, atitvarai, greičio mažinimo kalneliai ir mažą žiedinę sankryžą Kapčiamiesčio gyvenvietėje.
„Via Lietuva“ ir toliau įgyvendins tarptautinės magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos planus, pradės pasirengimą nerekonstruotų ruožų modernizavimui.
Šiuo metu jau rengiamas specialusis „Via Baltica“ planas nuo Kauno iki Latvijos sienos magistraliniuose keliuose A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir A17 Panevėžio aplinkkelyje. Tikslas – suplanuoti teritorijas būsimiems darbams, kad šis ruožas taptų keturių eismo juostų keliu, kaip ir atkarpa iki Lenkijos.
Taip pat 2026 metais numatyta toliau tęsti žvyrkelių programos įgyvendinimą – asfaltavimo darbai vyks 100 kilometrų, kurių didžiąją dalį planuojama pabaigti jau šiais metais. Taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl dar 80 kilometrų žvyrkelių asfaltavimo.
